Šį straipsnį rašau tik dabar, kai nuo atostogų praėjo 3 savaitės. Kodėl? Todėl, kad norėjau šiek tiek pamiršti tą siaubą, kad galėčiau viską įvertinti ir pristatyti šį viešbutį kaip įmanoma mandagesnėmis frazėmis. Jei būčiau rašęs prieš 2 savaites, iš manęs išgirstumėte ir riebius keiksmažodžius…
Taigi, Intercontinental Taba Heights Resort viešbutis yra 5 žvaigždučių viešbutis uždarame Taba Heighs miestelyje. Ant sienos šalia registratūros pakabinti įvairūs diplomai iš tarptautinių kelionių portalų, taip pat ir TripAdvisor, liudijantys, kad šis viešbutis yra verčiantis iš koto. Deja, teko įsitikinti apie tai iš visiškai kitos pusės.
Pliusai
Pagrindinis pliusas yra viešbučio išvaizda ir aplinka. Viskas labai gražiai sutvarkyta, palaistyta, auginama ir prižiūrima. Viešbutis tikrai gražus ir malonus.
Kitas pliusas – jis stovi ant jūros kranto. Tai reiškia, kad nuo didžiojo baseino viešbučio kieme iki jūros yra mažiau nei 100 metrų. Smėlis – smulkus, labai smarkiai įkaista. Palei jūrą pastatytos šiaudinės pavėsinės. Gultai – nemokami. Paiimi rankšluostį, eini ir guli ten. Tiesiog už 10 metrų nuo jūros.
Jūra yra trečias pliusas. Nors ji ir akmenuota, bet yra keletas vietų, kur galima įlipti giliau. O tada dediesi akinius ir neri. Po vandeniu gali būti visą dieną, nes čia yra nedidelis rifas su skorpionžuvėmis, žuvimis-papūgomis, nedidelėmis murenomis ir dar gyvas velnias skirtingų žuvyčių rūšių. Net žuviukas Nemo ten gyvena ir saugo savo lizdelį… Paplaukus toliau yra povandeninis žolynas – savotiška pieva, kur rifų nėra, bet ant dugno auga žolės, kur ganosi… didžiuliai vėžliai. Netikite? Pasižiūrėkite patys – viską nufilmavau ir įdėjau į Youtube.
Kambarys yra dar vienas pliusas. Tikrai erdvus ir gražus, didelis tualetas ir dušas. Gražiai sutvarkyta, erdvus balkonas, kur vakare galima pasėdėti. Čia prasideda ir minusai – minibaras yra mokamas.
Minusai
Didžiausias minusas turbūt yra visa geografinė vieta. Taba Heights miestelis yra įsikūręs Sinajaus kalnų papėdėje. Iš vienos pusės kalnai, iš kitos – Raudonoji jūra, už kurios matosi Saudo Arabijos miestas Haql. Toks vietovės izoliuotumas yra pagrindinė visų bėdų priežastis. Juk į izoliuotą vietą niekas nenori važiuoti, nenori čia dirbti, gyventi. Tai ir pagimdo begales kitų problemų.
Didžiausia problema Intercontinental Taba Heights Resort viešbutyje yra aptarnavimas. Aptarnaujančiam personalui ant tavęs tiesiog nusišvilpt. Žinote, kas mane aptarnavo geriausiai? Mano „apšokinėjo“ vietinis elektrikas, kai perdegė elektros rozetė prie registratūros esančioje salėje, kur naudojausi nemokamo bevielio interneto privalumais.
Arbatpinigiai Rytų pasaulyje yra privalomi. Bakšiš – jie vadinami. Juos priimta duoti autobuso vairuotojui, lagaminų tampytojui, kambariniui (kambarinis – vyras kambarių tvarkytojas, nes moterys Egipte tokio darbo nedirba). Barmenu ir padėklų nešiotojui paprastai duoti neįprasta, nes ir taip All Inclusive. Deja, čia viskas kitaip. Gėrimai tau priklauso, tačiau jų atnešimas – ne. Barmenas ar padavėjas tiesiog prie tavęs neprieina, į tave nereaguoja. Kai nueini prie baro, duodi dolerį ar eurą, tada gauni, ko prašai. Kitu atveju – lauksi valandą ir vargu, ar sulauksi. Taip arbatpinigius ten reikia duoti PRIEŠ aptarnavimą, o ne PO malonaus aptarnavimo, kaip Vakarų pasaulyje.
Virtuvės valdymas yra kita didelė bėda. Pastoviai neužtenka stiklinių, pasibaigia ledukai, maisto pritūksta. Tiesa, lėkščių nepritrūko nė karto, tačiau akivaizdu, kad kažkas nemoka skaičiuoti, kiek svečių yra viešbutyje.
Animacija labai silpna. Turėjo jie vieną tikrą šokėją, kuris šoko dervišų šokį taip, kad visiems kvapą atiminėjo kiekvieną kartą jį pamačius. Visa kita – negražu ir neskoninga. Pilvo šokis – labai mėgėjiškas. Tiesa, vaikams mini-disco patiko tol, kol „dervišas“ joje dalyvavo. Tai buvo vaikų numylėtinis.
Vietiniai turistai yra kita problema. Atvykdami čia per Varšuvą tikėjomės, kad viešbutis bus pilnas lenkų. Deja, jų čia buvo nedaug, kaip ir rusų. Daugiau vokiečių pensininkų, anglų. Visi kiti – vietiniai turistai arba atvykę iš aplinkinių šalių. Tai reiškia, kad moterys pas juos maudosi su itin originaliais maudymosi kostiumėliais.
Bet ne musulmoniškuose papročiuose bėda. Jie labai mandagūs, negirtuokliauja, nėra labai triukšmingi. Tik tiek, kad jie čia yra vietiniai, čia juos aptarnauja pirmus, be eilės, jiems galima tai, kas negalima mums, „netikintiesiems“. Kai mums ledukų nėra, jiems visada atsiranda. Kai mums negalima išsinešti sumuštinių iš restorano, jiems yra atnešami specialūs indeliai bandelėms… Čia jie SAVI, o mes – SVETIMI.
Mažai pramogų, ekskursijų yra kitas minusas, bet čia dėl izoliacijos. Visas regionas atkirstas nuo pasaulio. Vos už 100 kilometrų yra miestai, kuriuose tikras nardytojų rojus.
Dar vienas minusas – Taba Heights nėra normalaus turgaus. Į Tabą nuvažiuoti kainuoja 80 dolerių su taxi, o Dahabas ir Nuweiba – toli ir ten veža tik ekskursijų organizatoriai. Tiesa, tenai pamatėme tikrą rytietišką turgų, kuriame galima derėtis iki nukritimo, penkis kartus susipykti su pardavėju ir galiausiai vis tiek nusipirkti patikusias prekes.
Dar minusų galima vardinti daugybę. Jų, deja, daugiau, nei pliusų.
Tarp pliusų ir minusų neradote maisto. Maistas normalus. Vieną dieną galima paragauti ir sushi ir woke paruoštų kinietiškų troškinių, kitą dieną – indiški aštrūs patiekalai, tada arabiški… Žodžiu, maistas nei blogas, bet girti labai irgi nėra ko.
Žinau tikrai. Čia negrįšime. Egipte yra daug kurortų, kurie turi ką pasiūlyti. Bijau, kad Taba po 10 metų gali nugrimzti užmarštin. Jau dabar važiuojant link Nuweibos ištisi kvartalai apleisti, viešbučiai nebaigti statyti. Labai liūdnas vaizdas. Taigi šis regionas nepritraukia pakankamai investicijų ir gali išnykti.
Intercontinental Taba Heights paliko slogų įspūdį. NEREKOMENDUOJU.
