Po dviejų metų pertraukos, mama Vilma grįžo į darbą. Dabar bando įsivažiuoti į pasikeitusią darbo rinką 
Per tuos pora metų daug kas pasikeitė, todėl dabar mūsų vakarinių diskusijų tema yra darbas, mokesčiai, verslo liudijimai…
Keičiasi ir mūsų šeimos rutina. Vaikai į darželį paprastai nuvažiuodavo su tėčiu, o parvažiuodavo jau su mama. Dabar mama dirba kirpykloje iki 8 valandos vakaro, tad vaikus tenka paimti man. Tai sukelia nedidelių nepatogumų, nes reikia per visą miestą grūstis per kamščius, o ir tai kartais vaikus tenka paimti iš budinčios grupės (grupė, kuri surenka vaikus ir dirba iki 18.30). Nors Vilmos kirpykla Fabijoniškėse, bet vaikų paimti ji negali kritiniu atveju. Kur tu juos dėsi nuo 6 iki 8 kai pats didžiausias žmonių antplūdis?.. Žodžiu, tenka aukoti savo darbo valandą ir norom nenorom atsigriebinėti laisvalaikio su vaikais sąskaita namie. Jie vis neša savo piešinukus ir žaisliukus reikalaudami dėmesio, tad tokie paėmimai kartais kainuoja šiek tiek nervų.
Džiaugiuosi, kad mama vėl dirba. Tiesa, ne kas antrą dieną, o po kelias iš karto (pasitaiko ir savaitgaliais), tad interesantai namie priimami tik jau konkrečiai susitarus. Bet kuriuo atveju jai pačiai tai į naudą. Juo labiau, kad abu pasižadėjome mesti svorį per 2012 metus. Darbas stovint ir nuolatos pakeltomis rankomis jai tuos riebaliukus tirpdo… Kad taip man padirbėti kartais taip…
Grįžom į tuos metus, kai neturėjom vaikų ir rūpinomės tik savo darbais. Dabar reikia viską suderinti. Dabar jau tikrai esame normali miestiečių šeima 😉
