Mini zoo – mažasis Lietuvos zoologijos sodas

Savaitgalį su šeima lankėmės prie jūros, bet apie ją tikrai nerašysiu, nes nieko ten įdomaus. Pats įdomiausias kelionės momentas buvo 2 valandos praleistos mažajame zoologijos sode – Mini Zoo.

Kažkada prieš metus rašiau apie Lietuvos zoologijos sodą Kaune. Tada atsiliepimai nebuvo labai teigiami. Po šios savaitės išvykos drąsiai galiu teigti, kad Mini Zoo tikrai geresnis, nei Kauno ir nedaro gėdos Lietuvai prieš užsieniečius, kurie labai gerai žino, kokias teises turi gyvūnai.

Pradėkime nuo to, kaip sunku tą sodą rasti, nes jis įsikūręs Jonušų kaime, šalia Dauparų – 12 km. nuo Klaipėdos. Nepaisant klaidaus keliuko, žmonių 12 valandą dienos buvo labai nemažai, o šalia esanti nemokama (!) automobilių aikštelė beveik pilna. Suradome su vietinių pagalba, ne bėda…

Kainos labai padorios – 8 litai suaugusiems, 4 litai vaikams nuo 4 metukų. Pensininkams, moksleiviams ir studentams – 5 litai. Tai labai padori kaina už tai, ką lankytojai pamato už tų vartelių.

O pamato tikrai įspūdingų gyvūnėlių. Pirmiausiai pritrenkė toks gyvūnėlis kaip… jūrų kiaulytės. Nu nei kiaulės, nei jūros, bet auginamas namie dekoratyvinis gyvūnėlis. Kai jų aptvare kokios dvi dešimtys visokių dydžių ir spalvų, tikrai gali pusvalandį stebėti, kaip jos ten greitai laksto, žaidžia, valgo, bando poruotis… Labai linksma atrakcija.

Nustebau dėl kelių labai egzotiškų gyvūnėlių, kurių nėra Kauno zoologijos sode ar Grūto parko sodelyje. Netyčia priėjome didžiulį narvą, kuriame miegojo juodasis jaguaras. Taip, tai iš animacinių filmukų apie Mauglį žinomas gyvūnėlis (Bagyra), kuris net miegantis atrodo labai įspūdingai. Šalia juodųjų jaguarų, ratus suko amerikietiškoji puma. Liūtai ir tigras, kaip ir priklauso šiems gyvūnams vidurdienį miegojo. 32 laipsnių karštis vargino ne tik Amūro tigrą, kuris slėpėsi pavėsyje. Netgi hienos drybsojo liežuvius išleidusios, nors jos prie karščių turėtų būti pratusios.

Karštis vargino ir dar keletą egzotiškų gyvūnų. Vienas jų – jakas su didžiule vilna ir ragais. Lokiukas iš viso sėdėjo pilnoje vandens vonioje ir graužė ananasą. Netgi dvikupris kupranugaris, kuris yra daug didesnis už tuos, kuriais teko jodinėti Tunise, vartėsi po žemes, bandydamas kažkaip atsigaivinti. Kengūros tūnojo pavėsyje aptvaro kampe.

Vienas iš labiausiai nustebinusių dalykų nutiko prie lapių ir vilkų aptvarų. Bežiūrint lapiuką pas mus atėjo elnias. Ištiesus ranką iš karto ją apuostė, tikėdamasis kažko skanaus. Elnias leidosi glostomas, vaikštinėjo laisvas po teritoriją. Paskui elnią atėjo ir stirna, o už jos – asiliukas. Už vilkų narvo pamatėme daržinę, kurioje ant šieno guliniavo ir balti šiaurės elniai pūkuotais ragais. Jie irgi leidosi glostomi ir myluojami.

Glostyti gyvūnėlius ir maitinti buvo galima visur, išskyrus plėšresnius žvėris, ant kurių narvų buvo užrašai „Nekišk pirštų, nukąsiu“. Maisto kibirėlį buvo galima nusipirkti perkant pilietus. Mes to nepadarėme, todėl baisiai pasigailėjome. Teko stebėti, kai svečiai iš Rusijos maitino visus kupranugarius ir elnius iš eilės ir krykštavo kaip vaikai… Tokia veikla suteikia labai daug laimės ir džiaugsmo lankytojams, ko nėra Kauno zoologijos sode.

MiniZoo gyvūnai yra labai jaukūs. Vietnamo paršiukus, šerniukus galima paglostyti per narvus. Netgi milžinišką jaką galima paglostyti. Bene labiausiai patiko glostyti nedidelius meškėniukus. Jų ten apie 10 viename narvelyje, todėl labai smagu stebėti, kaip jie vienas su kitu bendrauja. Kartais grybšteli dantukais, tikėdamiesi, kad duosime skanėstą, bet tai nesutrukdė jais gėrėtis po kelis kartus. Beždžionėlės ten – didžiausios chuliganės. Iš užrašų prašančių saugoti savo daiktus galima spręsti, kad jos labai mėgsta atiminėti iš vaikų viską, ko jie tvirtai nelaiko – saldainių, maisto, kepurių, žaislų… Daugumą gyvūnų galima maitinti, todėl jie žmonių nebijo ir visai nestresuoja juos pamatę.

Matėme nemažai tuščių narvų, kai kuriuose jų gyvena paprasčiausios katytės. Vietiniai pasakojo (Dauparuose gyvena mano krikšto tėvas, kuris asmeniškai pažįsta šios gamtininkų stoties įkūrėją ir šeimininką), kad šis zoologijos sodas nuolat keičiasi gyvūnais su kitais zoologijos sodais, dėl to gyvūnai tai atvyksta, tai išvyksta. Matėme naujai statomus aptvarus, kuriuose įsikurs daugiau gyvūnų, tad nuvažiavę kitais metais, rasime į ką paganyti akis. Kaune taip dažnai gyvūnėliai nesikeičia.

Visa tai yra vienos šeimos rūpestis. Sodą įkūrė Edvardas Legeckas 2002 metais. Dabar, kai gyvūnų yra virš 300 rūšių, o kai kurių ganosi bandomis ir pulkais, ūkyje dirba ir pagalbiniai darbininkai. MiniZoo yra išlaikomas iš bilietų, gyvūnų prekybos kitiems zoologijos sodams, rėmėjų paramos. Remia zoologijos sodą vietinės parduotuvės, kuriose nuolat atsiranda sugedusių daržovių, kurias gyvūnai sušveičia kaip delikatesą. Pačiam teko matyti iš IKI atvežtų papuvusių sufasuotų bulvių, kurias paprastai prekybos tinklai išmeta į šiukšlyną. Vietiniai ūkininkai irgi padeda. Galima savo 2% pajamų mokesčio pervesti. Iš valstybės šeimininkai paramos negauna, tačiau narvai sutvarkyti, statomi nauji, tad sunkmečio zoologijos sodui nematyti. Gal dėl to, kad sumaniai tvarkomas ūkis?

Jei būsite netoli Klaipėdos ir norėsite porai valandų atsigauti emociškai, siūlau užvažiuoti su draugais ar šeima. Iš gyvūnėlių sklindanti teigiama energija labai atpalaiduoja. Ne veltui MiniZoo savo puslapyje zoosodas.com rašo:

Gamtininkų centro „Mini Zoo“ lankymas yra neprivalomas, lankytojai nemylintys gyvūnų, su bloga nuotaika, mėgstantys pastoviai konfliktuoti, skundų mėgėjai, centre yra nepageidaujami.

Šioje teritorijoje visada teisūs gyvūnai!

Būkite malonūs, elkitės kaip svečiuose pas juos ir jūs būsite jiems mieli ir simpatiški. Negadinkite nuotaikos sau ir kitiems.

Keletas nuotraukyčių geresniam įsivaizdavimui: