Šiais metais pavasaris atėjo per tris dienas. Kai pradėjo lyti penktadienį, taip ir dėjo iki sekmadienio nakties. Šiandien pirmadienis. Šviečia saulė, džiūsta keliai ir visa žolė. Labai džiugi nuotaika, nes žiema pasibaigė taip greitai. Aišku, paupių gyventojams dabar sunku, nes pakilęs vanduo kai kur viską užliejo.
Kasmet pamario gyventojai ruošiasi potvyniui, saugo savo turtą ir gyvulius
Pamenu, kai dar buvome vaikai, kartą išsiliejus mūsų upei, puolėme gelbėti kaimynės vištų, kurios tupėjo medyje atkirstos vandens. Pasiėmę pripūstą traktoriaus padangą, mes nuplaukėme pas tas vištas ir sukišome į maišą. Deja, gelbėjimo operaciją užbaigė atbėgęs kaimynas, kuris, įbridęs iki kaklo į ledinį vandenį, partempė mus kartu su padanga ir tom šlapiom vištom. Tipo, galėjom nuskęsti… 
Už šį žygdarbį vištų savininkė mums davė nemažai kiaušinių. Tai vienas iš ryškiausių vaikystės atsiminimų apie potvynį. Tada vieną vienintelį kartą upė pakilo tiek, kad kirto lanką įstrižai ir pasidarė sau naują vagą. Kadangi tai buvo mūsų naudojama žemė (kaime dažnai pagyvenę žmonės leidžia naudotis žeme), teko susitvarkyti visas tvoras ir išnešioti suneštus medžius. Tada irgi daug lijo, kaip ir šį savaitgalį.
Taip pat pamenu ir kitą atvejį, kai balandžio mėnesį temperatūra pakilo iki 15 laipsnių šilumos ir sniegas garavo čia pat. Tada nebuvo didelio laukto potvynio, nes jis iš karto išdžiūvo. Tokio pavasario linkėčiau visiems metams, nes tada nukenčia mažiau pamario ir paupių gyventojų.
Gera jausti pavasarį. Šiandien yra kovo 22 diena.
