Taip jau yra, kad padangos tarnauja ne amžinai. Nesvarbu, ar pirkome jas naujas, ar restauruotas, tačiau ateina jų laikas ir viskas. Kur gi dėti senas, nudilusias, sprogusias ir nebenaudojamas padangas Vilniuje?

Su šia dilema susidūriau vos tik pasikeitęs padangas. Vežiojausi jas savaitę bagažinėje, bet juk tai nesitęs amžinai. Galiu išmesti kažkur pakelyje, kaip tai daro didžioji dauguma, arba išvežti į kokį mišką. Taip pat galiu ieškoti artimiausių statybų ir patyliukais, kad sargas nematytų įmesti į statybinių atliekų konteinerį. bet kuriuo išvardintu atveju darysiu didesnį ar mažesnį nusižengimą, už kurį gresia baudos arba šiaip sargo paburnojimas. Nemalonumai – garantuoti. Ką man daryti, jei mano norai yra itin paprasti – atsikratyti nenaudojamų padangų.

Kaip ir daugelis kitų, internete pradėjau ieškoti, kur tas padangas galima priduoti. Radau du adresus Vilniuje – Viršuliškių skg. 60 ir Lentvario g. 15. Važiuoju į Viršuliškes. Ieškojau, klaidžiojau, kur ta statybų atliekų aikštelė. Neiškentęs nuėjau į vieną parduotuvę, kur pardavėjas nustebęs papasakojo, kad statybinių atliekų aikštelė čia buvo prieš kelis metus. Dabar jos nėra. Keikiausi išėjęs, nes sugaišau visą pusvalandį, o padangomis neatsikračiau. Nurodytos aikštelės – NEBEVEIKIA.

Vėl į internetą ir šį kartą jau nusistačiau, kad rodytų ne visus rezultatus už paskutinius 5 metus, o tik per paskutinius mėnesius. Dabar jau pasidarė aiškiau, kad bene vienintelė nemokama padangų pridavimo aikštelė yra Gariūnų 71 – Ecoservice aikštelė.

Iki jos patekti nėra sunku. Gariūnų sankryžoje sukate į kairę ir važiuojate į kalniuką šalia degalinės (priešais Statoil). Pavažiavę kokį 200 metrų, pamatote Ecoservice šiukšlių vežėjų tvorą. Tada prasideda visi įdomumai.

Norint priduoti padangas reikia pirmiausiai užsiregistruoti. Pateikiau asmens dokumentą, adresą, net mašinos numerį užsirašė. Tada pakėlė šlagbaumą ir pervažiavau per svarstykles. Su žemesniais automobiliais ten gali būti ir bėdos, nes jos skirtos sunkvežimiams sverti, tad metalinės konstrukcijos – gana aukštos. Tik tada pamačiau didelį konteinerį su padangomis. Norinčių padangas išmesti nebuvo, nors dabar turėtų būti eilės. Išmetęs padangas vėl iškilmingai per estakadą ir šlagbaumą išvažiavau. Aišku, mokėti už tai nereikėjo, nors paprastai padangų pridavimas yra mokamas.

Džiaugiuosi atsikratęs padangų, bet piktintis tikrai yra dėl ko:

  1. Vienam asmeniui galima atvežti tik 5 padangas. Mano šeimoje – 2 automobiliai. Man būtina siųsti žmoną, kad galėtume išmesti tas 8 padangas? Absurdas!
  2. Padangų pridavimas yra dažniausiai mokamas. Kodėl aš turiu mokėti už daiktą, kurį perdirba į pramoninę gumą, kuri naudojama kelių tiesimui? Kelininkams už ją sumoka valstybė ir ES, perdirbėjams už gumą sumoka kelininkai, surinkėjams už padangų žaliavą sumoka perdirbėjai, tad kodėl paprastas žmogus turi primokėti už padangas surinkėjams? Čia tas pats, kas atnešti suplotas skardines ar stiklo duženas ir už jas susimokėti, jog atnešei, nes nenori teršti gamtos ir rūpiniesi vaikų sveikata ir gyvybe.
  3. Vilniuje yra tik 1 (nesu tikras dėl Lentvario g. padangų aikštelės) aikštelė, kurioje surenkamos padangos – Gariūnuose. Vilniuje gyvena 700 000 žmonių, važinėja keli šimtai tūkstančių automobilių, tad kodėl tik viena aikštelė? Nenuostabu, kad žmonės meta padangas bet kur, nes ne kiekvienas gali ir nori važiuoti per visą miestą 15 kilometrų ir atgal, kad galėtų priduoti senas padangas. Tai užima valandą laiko, kurį reikia aukoti darbo metu, per pietus ar net savaitgalį.

Tikiuosi, valdžia gerai žino šią problemą ir žino, kaip ją spręsti. Patys darome sau tik blogiau, nes gamtą esame priversti teršti net to nenorėdami.