Savaitgalis buvo labai reikšmingas mums ir labai permainingas močiutės (Vilmos mamos) šeimai, nes ji pasipildė nauju nariu – pekinų veislės kalyte Tikse.
Tiksė – mažytė pekinesų veislės kalytė yra šiaip kaunietė, bet mirus jos šeimininkei nežinia kur būtų atsidūrusi. Aišku, gal ir būtų paėmę kas nors, o gal ir atsidūrusi priegraudoje, kur jos lauktų užmigdymas.
Tiksei 5 metukai, ji labai graži kalytė. Sakė yra šiek tiek išpuikusi, nes valgo tik „šlapią“ dešrą ir sausainius „Gaidelis“. Turkiškų sausainių nevalgo, tik tokius.
Tiksė – labai įdomus šuo. Ji turi tris kilimėlius:
- ant vieno ji atsistoja grįžusi iš kiemo ir laukia kol kas nors jai nuvalys kojytes
- kitas būtinai turi būti prie durų koridoriuje, nes ant jo atsistojusi, ji aploja visu įeinančius žmones
- trečias kilimėlis ir pagalvėlė skirtas poilsiui ir miegui, nors dažniausiai naktį praleidžia pas šeimininkus lovoje
Akys didžiulės, liežuvėlis iškištas, visa dreba – tokią parsivežėme mašina. Neatrodė, kad ji būtų pratinta ja važinėti, nes nežiūrėjo per langus. Močiutės šeimoje ji tikrai bus mylima ir popinama. Jai pasisekė. Daugumai šuniukų nepasiseka ir jie antro šanso negauna, tad auginkime atsakingai, nes keturkojai augintiniai yra tokie patys šeimos nariai, kaip ir vaikai – žaidžia, išdykauja, rodo kaprizus, charakterį, reikalauja dėmesio visais leistinais ir neleistinais būdais, nuolat nori skanėstų…
Štai kaip Tiksė atrodo:
Iš Vilmos glėbio Triksiukė nesitraukė visą kelią į naujuosius namus
Tiksiukę iš ne iš karto pasitiko mūsų Mieliukė, kuri nesišiaušė, nepurkštavo, bet taip ir nesuprato, kas čia tokia mažesnė ir plaukuotesnė...
Pagaliau Tiksiukė atsidūrė pas savo naująją šeimininkę ir išvažiavo į naujuosius namelius
