Skip to content

Archive

Tag: seneliai

Filmuojamės ir fotografuojamės mes tikrai daug. Vyrai jau moka taip surauktį veidukus ir tokias „šypsenas“ išlaužti, kad net baisu. Aišku, į internetą papuola tik labai nedaug vaizdelių. Su kai kuriais norėčiau pasidalinti.

Laimonas dresiruoja katiną tigrių

Šio video istorija: Buvome pas senelius kaime, kur name nuolat būna vidutiniškai 3 katinai. Vienas jų – Tigrius. Jis yra suaugęs tingus katinas, pasižymintis ypač didele kantrybe ir meilumu. Visiškai „rankinis“ katinas, pūkuotas ir labai myli vaikus. Laimonas Tikgrių bandė dresiruoti. Štai kaip jam gavosi (net su lietuviškais keiksmažodžiais!)

YouTube Preview Image

Vyriškų dainų vakaras

Šio video istorija: Pastebėjom, kad vyrai labai greitai įsimena dainas ir eilėraščius, tad nuolatos juos mokome lietuviškų dainų. Prieš naujus 2011 metus kažkaip nepastebimai pavyko padėti kamerą (vos pamatę, kad filmuojam jie maivosi) ir tada uždainavom jų mėgstamiausias dainas „Ant kalno mūrai“ ir „Mes – vyrai“. Laimonas dainavo viską, o Karolis kartais tapdavo tai back vokalu, tai šokėju…

YouTube Preview Image

Vaikai joja ant balto arklio

Šio video istorija: Bulviakasis kaime. Senelis turėjo baltą seną kumelaitę, ant kurios vaikai jau buvo joję vasarą. Taigi jojo ir dabar – nebijojo. Maža to, dar bandė dainas traukti. Tokių kadrų vertė – neįkainojama, nes baltojo arkliuko jau nebėra…

YouTube Preview Image

Kaip tėtė Karolio kelnytes prisysiojo

Šio video istorija: Buvo 2010 metų vasara, kai Karolis nustojo nešioti sauskelnes. Aišku, „šlapių nelaimių“ buvo daugybė, bet tikrai nesitikėjom, kad 2,5 metų amžiaus vaikas taip gerai moka meluoti. Visi kiti kalti, kad kelnės prisysiotos, tik ne jis. Tėtė buvo neteisingai apkaltintas vaiko kelnių prisysiojimu…

2011 gruodžio 9 dieną Youtube nusprendė, kad šis video pažeidžia jų sąlygas (atsieit rodomas netinkamas elgesys su vaikais) ir video pašalino…

Ateityje įdėsime dar video, kurie bus linksmi ir įdomūs. Žiūrėkite juos ir šypsokitės. Mums vaikai teikia džiaugsmą kas dieną, o visiems kitiems tegul bent iš video suteikia bent kruopelytę savo teigiamos energijos, kurios jie turi labai daug.

Savaitgalis buvo labai reikšmingas mums ir labai permainingas močiutės (Vilmos mamos) šeimai, nes ji pasipildė nauju nariu – pekinų veislės kalyte Tikse.

Tiksė – mažytė pekinesų veislės kalytė yra šiaip kaunietė, bet mirus jos šeimininkei nežinia kur būtų atsidūrusi. Aišku, gal ir būtų paėmę kas nors, o gal ir atsidūrusi priegraudoje, kur jos lauktų užmigdymas.

Tiksei 5 metukai, ji labai graži kalytė. Sakė yra šiek tiek išpuikusi, nes valgo tik „šlapią“ dešrą ir sausainius „Gaidelis“. Turkiškų sausainių nevalgo, tik tokius.

Tiksė – labai įdomus šuo. Ji turi tris kilimėlius:

  • ant vieno ji atsistoja grįžusi iš kiemo ir laukia kol kas nors jai nuvalys kojytes
  • kitas būtinai turi būti prie durų koridoriuje, nes ant jo atsistojusi, ji aploja visu įeinančius žmones
  • trečias kilimėlis ir pagalvėlė skirtas poilsiui ir miegui, nors dažniausiai naktį praleidžia pas šeimininkus lovoje

Akys didžiulės, liežuvėlis iškištas, visa dreba – tokią parsivežėme mašina. Neatrodė, kad ji būtų pratinta ja važinėti, nes nežiūrėjo per langus. Močiutės šeimoje ji tikrai bus mylima ir popinama. Jai pasisekė. Daugumai šuniukų nepasiseka ir jie antro šanso negauna, tad auginkime atsakingai, nes keturkojai augintiniai yra tokie patys šeimos nariai, kaip ir vaikai – žaidžia, išdykauja, rodo kaprizus, charakterį, reikalauja dėmesio visais leistinais ir neleistinais būdais, nuolat nori skanėstų…

Štai kaip Tiksė atrodo:

Iš Vilmos glėbio Triksiukė nesitraukė visą kelią į naujuosius namus

Tiksiukę iš ne iš karto pasitiko mūsų Mieliukė, kuri nesišiaušė, nepurkštavo, bet taip ir nesuprato, kas čia tokia mažesnė ir plaukuotesnė...

Pagaliau Tiksiukė atsidūrė pas savo naująją šeimininkę ir išvažiavo į naujuosius namelius

Visai neseniai į rankas papuolė viena knyga – Sju Džonson, Elizabet Bover, Džiulė Karlson Senelių meilė: kaip tapti geriausiais draugais su savo anūkais. Mes dar ne seneliai, tai galvojau nupirkti padovanoti savo tėvams, bet užmetęs akį į keletą skyrių nusprendėme su žmona, kad ši knyga skirta ir mums – jauniems tėvams, kurie pastoviai neturi laiko užsiimti su savo vaikais.

Kuo ji tokia ypatinga, kas ten joje stebuklingo? Ogi nieko. 3 nukvakusios amerikietės pedagogės ir psichologės kas keletą metų leidžia tą pačią knygą vis atnaujindamos pagal skaitytojų atsiųstus laiškus. Lietuviškai išverstas jau 5 leidimas, kuriame rašoma ir apie Facebooką bei Skaipą… Tai, kad knyga 5 kartus išleista JAV ir išversta į gyvą galybę kalbų pas mus nieko nereiškia… Man tik įdomu buvo kodėl žmonės ją perka, nors kainuoja ji knygyne apie 30 Lt.

Ši knyga padeda taupyti. Tie, kas turi vaikų, žino, kiek kainuoja žaislai ir per kiek laiko mažieji nenaudėliai juos sugeba sulaužyti, sugraužti ar pamesti. Šioje knygoje pateikiama dešimtys patarimų, kaip seneliai galėtų pagaminti kartu su anūkais sau žaislų iš visokių atliekamų senų daiktų. Keletoje knygos vietų radau tokį požiūrį, kad keliavimas į supermarketą vaikams turėtų būti atrakcija, pasižmonėjimas, o ne eilinis žaislų apipirkimas. O ką mes darome? Vos tik susodinam savo atžalas į vežimėlį, skubame į žaislų skyrių ir išsirenkame naują žaislą, kuri vaikai gaus tik tada, kai bus ramūs parduotuvėje ir nekels scenų… Iš patirties matau, kad jaunasis mūsų Karolis (2,5 m.) gali pusę dienos pražaisti su reklaminiu lankstinuku iš pašto dėžutės, tuo tarpu naujoji mašinytė jam įdomi tik 15 minučių… Paprasčiausias karpymas (su plastmasinėmis žirklėmis, aišku) vaikus prikausto gerai valandai, tuo tarpu lipdukų knygutė greitai numetama į kampą… Knygoje akcentuojamas paprastų žaislų darymas kartu su vaiku. Tai yra turbūt tai, ko mes, jauni ir veiklūs tėvai, galime skirti mažiausiai šiandieną. Dabar krizė, dirbu per du darbus, kad tik išlaikyčiau šeimą, bet kokia ta šeima bus, jei su savo sūnumis nepadarysiu kokio druskos piltuvo ar popierinio pakabuko, kuris sukasi… Juo labiau, kad tai galima padaryti beveik nemokamai (kainuos klijai, lipni juosta, popierius ir kiti kanceliariniai niekučiai) ir taip bent kažkiek sutaupyti gatavų žaislų sąskaita.

Knyga “Senelių meilė” dalinasi patarimais, kaip užimti vaiką ir kaip nelįsti vaiko tėvams į akis ir jų nežeminti prie vaikų. Gal dėl tos psichologinės dalies ji ir skirta seneliams, kurie savo anūkų balsus girdi telefonu kalbėdamiesi su savo vaikais. Mūsų Laimonas ir Karolis labai mėgsta kalbėti su močiute telefonu, bet net neįsivaizduojate, kad net telefonu galima pritraukti vaiko dėmesį ir palaikyti santykius su seneliais. Mūsų močiutė yra labai supratinga moteris ir mums labai daug nenurodinėja, kaip auklėti vaikus, tai vargu, ar nurodymai nesikišti į auklėjimą, kurie kartojasi knygoje gana dažnai jai irgi kažkaip keistai atsilieptų… Visa tai tik stiprina ryšius ne tik tarp močiučių ir vaikaičių, bet ir tarp močiučių ir tėvelių – bando klijuoti 3 kartas kartu, nes tai labai didelė vertybė, kurios pinigais nenupirksime…

Nepulsiu atpasakoti, kas toje knygoje parašyta. Galima atsisiųsti keletą puslapių ištrauką ir pasiskaityti prieš perkant šią knygą. Vien ištraukose pateikta daugiau nei 20 įvairių rankdarbių ir žaidimų, kuriuos nesunkiai galima žaisti ir su mama bei tėčiu, nereikia nei močiutės ar senelio. Atsispausdinkit juos ir pabandykit kažką padaryti savo vaikams.

Labai suintrigavo vienas iš paskutiniųjų skyrių, kur seneliams bandoma įrodyti, kad būtina jiems užsiregistruoti Facebooke ir palaikyti ryšius su anūkais. Aišku, Skaipas yra nerealus dalykas, ypač kai anūkai gyvena kitame mieste ar kartu su tėvais emigracijoje. Tai gana retas reiškinys, kai pagyvenę žmonės yra skatinami dėl anūkų mokytis naudotis naujausiomis technologijomis.

Kodėl vertėtų pirkti šią knygą? Nevertėtų, jei turite pakankamai laiko sėdėti internete ir susirinkti šimtus žaidimų ir žaislų idėjų, juos atsispausdinti ir susirūšiuoti. Deja, dauguma mamų ir tėčių neturi nei laiko, nei žinių, kur tokių dalykų ieškoti, nes internetas – ne tik informacijos šaltinis, bet ir šiukšlynas. Knyga turi išliekamąją vertę, nes joje pateikti patarimai galioja ne vien tik kūdikiams, bet ir didesniems vaikams, tad ji bus aktuali mažiausiai 8-10 metų. Dar po 10 metų padulkėjimo lentynose ji vėl gali praversti, kai tie patys vaikai pradės kurti šeimas. Knygą galima dovanoti. Ji tikrai vertingesnė dovana nei “gražiausių pasaulio vietų Top 100”, kuris daugiau suerzina, nes visko negali pamatyti… Kaip dažnai skaitote knygas? Greitu metu technologijos pažengs tiek, kad knygas namuose laikantys žmonės bus vadinami kolekcininkais… :) Ši knyga skaitoma ilgai, tad turėsite nuolat plauti rankas, kad ji išliktų graži ir švari.

Šis tinklaraštis yra subjektyvus mano gyvenimo nuotrupų kratinys. Jei kam nepatinka, kaip gyvenu, pasižiūrėkite, kaip Pats gyvenate!
Prašau reaguoti į mano raštus mandagiai ir protingai, nežeminti manęs ir kitų čia pasisakiusiųjų.
Kopijuoti mano tinklaraščio raštus galite, jei įdėsite nuorodą iš kur paėmėte tekstą.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos