Mano asmeninis gyvenimas

Kažkaip seniau brandinau idėją pasigirti savo namų technologijomis. Kompiuteriais ir fotoaparatais jau gyriausi seniau, dabar beliko tik pasigirti kitais prietaisais. Tikiuosi, kad vagys šio blogo neskaito, o jei jau skaito, tai tikrai vargintis nereikia – kaimynai turi prabangesnių daiktų, tad eikite pas juos

Didžiausia namų prabanga yra, aišku, šaldytuvas. Atskleisiu paslaptį – virtuvės baldų spalva parinkta būtent pagal šaldytuvo spalvą, o ne atvirkščiai. Pamenu kažkada vienoje didelėje buities prekių parduotuvėje pamatėme kreminės spalvos „Side-by-Side“ šaldytuvą LG. Žmonai Vilmai jis taip krito į akį, kad nusprendėme jį nusipirkti, kai turėsime savo butą. Vos tik įsikraustę į butą, puolėme ieškoti šio šaldytuvo, bet, dejas, tas vienintelis modelis buvo parduotas. Gerai, kad buvau užsirašęs tikslų jo modelį. Kreipiausi į vieną padėvėta buitine technika prekiaujančią įmonę, kuri užsakė šį šaldytuvą. Po mėnesio jis atvažiavo… Beje, jau buvo sugedęs – per nekokybiškai užlydytą vamzdelį išbėgo freonas. Meistras prileido naujo, o nuo to laiko jau antrus metus neturiu jokių nusiskundimų.

Vonios kambarys pas mus mažas. Kaip seniau Vilma ten galėjo kirpti – neįsivaizduoju… Kaip ir visuose namuose yra skalbyklė. Su ja irgi cirkų buvo, nes laukėme jos 2 mėnesius. 40 centimetro gylio Candy skalbyklė, kuri gali skalbti 6 kg. skalbinių tada buvo gana retas paukštelis. dabar jau yra nemažai tokių negilių, per šoną atidaromų skalbyklių, o tada toks modelis ir kainavo brangiai, ir tokių pasirinkimas buvo nedidelis. Skalbyklė gera, vietos taupo 20 centimetrų (standartinės skalbimo mašinos gylis yra 60 centimetrų), tačiau kai užsimanėm ant jos pastatyti džiovyklę, paaiškėjo, kad 40 cm gylio džiovyklių nebūna… Vietos taupymas turi ir savo trūkumų, pasirodo.

Įmontuojama buitinė technika mane šiek tiek baugina. Bijau, kad suges, nes prisimenu, kiek turėjau problemų, kol pajungiau indaplovę Beko. Nuo indaplovės iki kanalizacijos vamzdžio – daugiau nei 2 metrai, tad teko gerokai pavargti… Pirkome ją mažą ir kompaktišką, nes įsivaizdavome, kad indus plausime retai. Dėl šio sprendimo kartais gailiuosi, nes kai esame keturiese, indų paprastai būna 2 kartus daugiau. Yra ir šviesioji pusė. 4 asmenų šeima šalto vandens suvartojame 2-3 kubinius metrus per mėnesį, karšto – 2 kubinius metrus. Vandenį taupanti indaplovė tikrai prisideda prie tokio taupumo.

Nesame virtuvės vergai, maisto gaminimas mums yra būtinybė, o ne koks hobis ar malonumas. Electrolux kaitlentė ir įmontuojama orkaitė kaip tik buvo akcijinis paketas, tad labai daug dėmesio jai neskyrėme. Reikėjo pirkti išsivalančią, nes gramdyti prikepusius riebalus nepatinka nei man, nei žmonai. Kai vaikai paaugs reikės įvesti bausmę – orkaitės valymas (tualetą valo sėkmingai…). Bet kuriuo atveju esame patenkinti, nes maistą gaminame ne taip jau dažnai.

Gartraukis pas mus nenustatytos veislės, įmontuojamas, tad apie jie nieko gero pasakyti negaliu. Turim Philips dulkių siurblį, apvyniotą izoliacija. Jam jau du garantiniai laikotarpiai pasibaigę (tiksliau sakant, jis senesnis, nei mūsų pažintis ir santuoka). Lygintuvas antrojo pabrolio – dovanotas iš Anglijos vestuvių proga. Kadangi nesu kostiumuotis, jis naudojamas dažnų dažniausiai 1 kartą per savaitę. Aišku, naudojamės elektriniu virduliu. Jis pas mus parvežtas iš Vokietijos – Bomann. Veikia taip garsiai, kad kartais net televizoriaus nesigirdi. Galingumas 2000 W tai užverda labai greitai. Garų puodą Tefal pastaruoju metu naudojame retai.

Dažniausiai tada, kai užsimanome padaryti lietuviškos mišrainės, nes bulvės su lupenomis ir morkos geriausiai verda būtent jame. Šis puodas – naujausias mūsų buitinės technikos šeimos atstovas – padovanotas žmonai per paskutinį gimtadienį.

Didžioji dalis elektronikos prietaisų mūsų namuose buvo nupirkta internetu. Bet kuri internetinė parduotuvė gali pasiūlyti geresnes kainas, nei buitinės technikos tinklai. Tereikia tik gerai paieškoti ir pasilyginti kainas.

Atrodo, kad esame normali šeima, kaip ir daugybė kitų. Visi miestiečiai turi skalbimo mašinas, šaldytuvus, orkaites. Jei ateis vagys, tai tegul apvagia ir kaimyną – galės palyginti, pas kurį buitinė technika brangesnė

Ragana ir raganiukas su kepurėmis ir baisia dekoracija už nugaros

Sunkmečiu pradėjome šventes švęsti ne baruose ir klubuose, bet namie. Neabejoju, kad taip pat pasielgė ir dar daugiau jaunų šeimų, nes išlaidauti per daug nesinori. Švęsdami namuose iš karto susidūrėme su problema – kaip kasdien matomas sienas, duris ir lempas papuošti taip, kad jaustųsi tikrai šventiška nuotaika. Nepatikėsite, bet balionai tapo viena iš geriausių puošimo elementų. Taip, tie patys lateksiniai (guminiai) balionai, tik kokybiškesni už kiniškus, kurie pardavinėjami prekybos centruose. Iš jų galima patiems nesunkiai nupinti įvairias girliandas ar kitus puošybos elementus, pvz. labai gražiai atrodo gėlytės iš 6 balionų, 5 dideli surišti tarpusavyje, o vienas mažiukas centre.

Visa šeima šventėme Helouvyną, tai neapsiėjome be baisių gyvių ir vaiduoklių. Geriausias vaiduoklis – didelis helio balionas, ant kurio uždėtas dieninės užuolaidos arba paprastos medžiagos gabalas. Jei dar įmanoma pašviesti iš apačios – vaizdas nepakartojamas (yra specialių balionams skirtų lempučių, kurios dedamos į patį balioną). Nežinančiam, kas čia gali pasirodyti, kad vaiduoklis – tikras. Kodėl helio balionas? Todėl, kad jis kyla į viršų ir nuolatos kabo palubėje. Pasibaigus šventei šis balionas dar kurį laiką atitarnavo kaip paprasčiausias žaislas vaikams, tad tikrai nebuvo gaila sumokėtų už jį pinigų.

Neseniai buvome užsukę į naują šventinės atributikos parduotuvę Šiaurės miestelyje. Prisižiūrėjome įvairiausių formų balionų. Aišku, labiausiai sužavėjo įvairios balionų figūros, kurios būna ne tik įspūdingos, bet ir gana didelės. Kai kurios jų – didesnės už vaikus, tad labai smagu stebėti, kaip jie bando nešioti už save didesnį daiktą. Nors balionų figūra – gana brangi dekoracija, vakarėliui ji suteikia labai daug žavesio. Be to ji puikus žaislas net ir pasibaigus vakarėliui, nes dažniausiai balionų figūros yra žmogaus pavidalo. Jos pardavinėjamos pripūstos, tad pačiam vargti nebereikia.

Apskritai pastebėjome, kad kokybiški balionai yra kur kas patvaresni nei prekybos centruose pardavinėjami. Jie gaminami iš natūralaus latekso, todėl ir yra tvirtesni. Vaikai su balionais žaidžia audringai ir linksmai, todėl ši savybė ne kartą gelbsti balioną iš labai sudėtingų situacijų.

Dvipusė balionų pompa veikia paprastai - ir traukiant ir stumiant, oras vis tiek pučiamas į baliono vidų.

Ruošiantis vakarėliui taip pat labai svarbu pasirūpinti pūtimo įranga – specialiu kompresoriumi arba rankine balionų pompa. 50 balionų su burna pūsite labai ilgai, po to skaudės ir žandikaulis, ir plaučiai, o pripūstas balionas bus nehigieniškas.

Tai ypač aktualu mažesniems vaikams, kurie vis dar kiša viską, kas pasitaiko į burną. Balionui sprogus, visos viduje esančios seilės ir kondensatas patenka ant baldų, grindų ar odos. Kažin ar patiktų kito žmogaus seilės ant jūsų rankų?.. Vakarėlių dar bus ne vienas ir ne du, tad nusipirkti pompą nėra jau tokia didelė investicija – nuo 3 iki 30 litų, beje ta pačia pompa sėkmingai galima pripūsti ir čiužinį svečiui, ir grilio žarijoms pūsti pravers pavasarį. Laiko bus sutaupyta labai daug, taip pat pats balionų pūtimas yra nebloga atrakcija vaikams, kurie turi dalyvauti bet kurios namų šventės dekoracijų paruošime.

Balionai paprastai asocijuojasi su dideliu apvaliu kamuoliu ant virvutės. Tai pasenęs įvaizdis, nes dabar balionai yra pačių įvairiausių formų, su įvairiausiais piešiniais, o jų paskirtis irgi prasiplėtė. Pailgas siauras balionas per kelias sekundes gali tapti kardu, šalmu, šuniuku, lėlyte, gulbe ir dar daugybe kitų formų. Vaikams tai – patys šauniausi žaislai, kurių namuose paprastai neturi. Tereikia tik išmokti lankstyti balionus. Tai nesudėtinga, be to internete pilna mokomųjų video, kaip tai padaryti.

Kai namuose organizuosite kad ir nedidelę šventę, prisiminkite, kad atmosfera pasikeis, jei pakabinsite keletą ryškių balionų. Balionai turėtų būti kiekvienuose namuose, ne vien tik pas šeimas su vaikais, nes jie nuotaiką pakelia tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Šiais metais 8 aukšte viename Perkūnkiemio name derlius tikrai neblogas… Skamba juokingai? Nė trupučio. Ant palangės žmona sugebėjo užsiauginti mažų pomidorų, kurių veislė tokia pati, kaip ir žmonytės vardas – „Vilma“.

Tiesą pasakius, netikėjau iš pradžių, kad tai įmanoma 8 aukšte, kur neatskrenda bitės ir net musės, tik vienas kitas didelis uodas, kurį katytė iš karto sugauna ir demonstratyviai suėda. Žmona rado išeitį su paprasčiausiu teptuku, todėl atsirado šansų, kad derlius bus. Dabar, grįžę po atostogų Turkijoje, radome keletą puikiausių skaniausių pomidoriukų, kuriuos vaikai sušveitė su pasimėgavimu. Šiandien imame jau antrą derlių, kuris dar gausesnis…

Netikite? Prašom pasigrožėti mūsų derliumi:

Beje, balkone dar auga visai nekarčios salotos ir krapai Tai augina mano žmona, kuri yra visiška miestietė

Noriu pasigirti visiems. Nusipirkau naują Casio AW-80D -7AV rankinį laikrodį.

Kodėl Casio? Todėl, kad jau nuo vestuvių vaikščiojau su firminiu Casio laikrodžiu, kurį tada pirkau už 50 JAV dolerių per savo medaus mėnesį Meksikoje. Laikrodukas laikė idealiai, tik teko keisti guminę apyrankę. Po kurio laiko, nulūžo apyrankės laikiklis, kurį kelis kartus priklijavau stipriais klijais. Norėjau parduotuvėje pasikeisti rankeną, bet meistro rankose apyrankės laikiklis lūžo galutinai…

Tada ir nusprendžiau nusipirkti paprastą ir kuklų laikroduką už 100 litų. Nenori demonstruotis, kad esu turtingas, tačiau nenoriu atrodyti, kad laikrodį galiu įsigyti tik iš kioskelio už 20 litų (ten pirkdavau studijų metais). Šis laikrodis tinka ir prie džemperio bei džinsų, ir prie dryžuoto kostiumo su šampaniniais marškiniais.

Įdomu tai, kad baterija turi laikyti 10 metų. Kažin kodėl tada tik 1 metai garantija laikrodžiui?

Vienas iš retesnių momentų šeimoje būna automobilio pakeitimas. Nusibodo kišti į automobilio remontus prieš 1994 metus pagamintiems automobiliams, tad kažkaip pasispaudėm ir nupirkom 2008 metų Renault Grand Modus Alize 1,2 TCE. Automobilis nedidelis, bet vis tiek vienatūris (atitikmenys – Opel Meriva, Nissan Note, Citroen Xsara Picasso, Toyota Verso,  Honda Jazz ir t.t.) kaip ir jo didesnysis brolis Scenic.

Iš pradžių galvojome pirkti Scenic, bet nenorėjom ieškoti per mašinų turgus. Salone buvo tik 2,0 tūrio, taigi degalų sąnaudos mums pasirodė per didelės, kadangi pagrindiniai mūsų važiavimo maršrutai yra Vilniaus miestas ir aplink. Į kaimą važiuojame kartą per 3 mėnesius, taigi didelio ir nereikėjo. Su automobiliu po užsienius irgi nesitrankome, nes atostogos reiškia kelias valandas trunkantį skrydį be jokių rūpesčių, o ne važiavimą 1000 kilometrų neatplėšiant akių nuo kelio ir GPS.

Moduso ilgis – 404 cm, o tai jau daugiau nei pusmetriu trumpesnis nei mano Mazda 626. Tai irgi turėjo įtakos renkantis Grand Modus, o ne Scenic, kad ir koks populiarus jis bebūtų. Variklio galia irgi pakankama. Nors tik 1,2, bet yra 100 AG dėl turbinos. Mieste pakanka, o raliuoti su vaikiška kėdute ant galinės sėdynės aš tikrai nesiruošiu Galų gale, mašina yra ne mano, o žmonos. Aš kurį laiką važinėsiu su jos 1993 metų Ford Fiesta, į kurios remontą sukišta kelis kartus daugiau nei ji pati verta yra. Kiek tai truks – nežinau, nes remontuoti Fiestos irgi nebeapsimoka, o ją parduoti galima tik į metalo laužą. Šiaip svajoju apie nedidelę mašinytę – Toyota Yaris ar Kia Rio ar tą patį Renault Clio. Aišku, MINI neįpirkčiau…

Nesakysiu, kiek mums tas Modusiukas kainavo, saugumo sumetimais užtušuavau ir numerius. Iki liepos dar galioja gamintojo garantija, tad papildomų išlaidų neturėtumėm turėti bent pora metelių (padangų ir tepalų keitimai nesiskaito). O tai yra svarbiausia, nes paskaičiavus, kiek sukišame į savo senų automobilių remontus, plaukai piestu stojasi ne vien tik ant galvos…

Vilma su naujuosu savo Renault Grand Modus