Mano asmeninis gyvenimas

Kai įžengiau į šią vietą, galvojau, kad papuoliau ne ten… Sėdmaišiai ir ant jų išsidrėbę jaunuoliai man asocijuojasi su kiek kitokiomis įstaigomis, bet pasirodė, kad jie gali gulėti ir kitur. Priėjau prie stalo, o manęs laukė dar vienas siurprizas – nėra jokio meniu, druskinės, cukrinės, servetėlių ir alkoholinių gėrimų reklamos stovelių. Neprofesionalu… Kas per kavinė, kuri nesiteikia meniu padėti. Sėdžiu, laukiu, žmonės sėdi, kalba gan garsiai, geria kavą iš popierinių puodelių. Kažkas čia ne taip. Tada pamatau kavos aparatą ir viskas pradeda aiškėti…

Negaliu patikėti, kad jie tą kavą geria tiesiog iš aparato. Juk čia Vilniaus centras, Gedimino prospekto galas (prie Seimo), čia turi būti NORMALI kavinė. Bet nėra. Nėra barmeno, padavėjos, tik administratorius, kuris į mane žiūri, lyg klausdamas „Na, ir?..” Tada pamatau kainoraštį. Ne meniu, o kainoraštį, nes čia prekiaujama ne kava ir arbata iš kavos aparato, bet LAIKU. Valanda – 12 litų, už kiekvieną kitą minutę – po 10 centų.

Prisimenu tuos laikus, kai eidavom į interneto kavines pasitikrinti pašto. Ten būdavo pilna vaikų, žaidžiančių Counter Strike tinkle. Vienas žaidžia, du šalia nurodinėja ką daryti. Tik čia nėra nė vieno kompiuterio. Aš atsinešiau savo. Atsidarau, veikia Wi-Fi. Jėga! Administratorius vis dar klausiamai žiūri. Na aišku, reikia susimokėti. Štai tau 12 litų, o kiek kainuoja kava? NEMOKAMAI?!  Tai akcija čia kokia? Kiek noriu galiu gerti? Ir arbatos? Na va, pasirodo, kad jau sutaupiau, nes centre 2-3 puodelių kavos arba arbatos už 12 litų nelabai kur nusipirksi… Dar internetas nemokamas. Sėdžiu, vartau savo Facebook. Juk laiko turiu dar valandą, tad galima ir niekur neiti.

Užeina grupė jaunimo. Atsineša kažkokią dėžę. Deda ant stalo ir kažką pradeda vaidinti, mėtyti kauliukus. Aaa teisingai, čia nauja mada – stalo žaidimai. Mes savo laiku butelį sukdavom, degtuką dantimis perduodavom, o jie dabar žaidžia visokius žaidimus, nors nebe vaikai iš pažiūros, gal net nebe studentai. Stebiu juos. Pasikeitė tie laikai, kai į kavines einama tik pavalgyti ar išgerti alaus. Dabar čia žaisti susirinko. Kavos jau nebegaliu gerti. Antras puodelis iš eilės – per daug. Imuosi arbatos.

Ateina kiti. Atsineša picą. Na, čia jau per daug. Kaip jiems leido įsinešti picą? Tai juk ne pagal taisykles. Dabar pradedu suprasti, kodėl ši vieta pavadinta Anti-cafe. Tai prieš kavinės taisykles. Sunku suvokti, bet kai pamatai žmones stumdančius stalus, valgančius savo sumuštinius ir iš šalimais esančios parduotuvės nusipirktą vištos šlaunelę su balta mišraine, pasidaro daug kas aišku. Čia lankytojai gali daryti, ką tik nori, o barmenų nėra…

Mano valanda baigiasi. Jau eisiu, bet kaip koks Karlsonas pažadu čia sugrįžti. Čia visai nieko surengti susitikimą su verslo partneriais ir parodyti viską internete gyvai… Reikės apsilankyti dar kartą.

Šį eksperimentą sugalvojau ne pats. Tiesiog per vieną bulvarinę TV laidą žurnalistė bandė pašiepti mūsų šokėjėlius ir nusprendė juos pamaitinti patiekalu už 5 litus. Idėja puiki, o jos eksperimentas nepavyko, nes ji sugebėjo nupirkti pakelį grikių, tepamo riebalų mišinio ir viskas. Viską išvirė puode, sumaišė tą „sviestą“ ir nunešė šokėjams valgyti. Tie raukė nosį, o baltarusė Veronika Gordijevskaja pasiėmė „grėčkos“ puodą ir nusinešė… Aišku, žurnalistė dar paklausė pagyvenusių žmonių ar galima pasimaitinti už 5 litus. Tie kaip susitarę sakė, kad ne…

Įrodysiu, kad galima.

Pirmiausiai nuėjęs į parduotuvę sugalvojau, ką šį vakarą valgysime. Mūsų šeimoje labai mėgiamas patiekalas yra makaronų košė su dešra. Vaikai paprastai paprašo ir antro dubenėlio. Patiekalas paruošiamas per pusvalandį – labai paprastai. Taigi, nusprendžiau, kad gaminsiu būtent makaronų košę su dešra. Tam reikia šių ingredientų:

• 400 gramų makaronų pakelis (gali būti ir 350 g.);
• 1 svogūnas;
• 1 morka;
• Daktariška dešra 300 gramų;
• Druska, prieskoniai, šlakelis aliejaus ar riebalų;
• Keli šaukštai kečupo arba pomidorų padažo.

Galima dar dėti pora smulkiai supjaustytų česnako skiltelių.

Parduotuvėje visko prisipirkau per daug. Dešra – 500 gramų kainavo 2,55 Lt. Aišku, mėsos joje nedaug, tad reiktų geriau pasižiūrėti sveriamos ir nusipirkti normalios, bet šiek tiek mažiau. Taip pat paėmiau nepadoraus didumo morką. Morkoms buvo akcija – 0,99 Lt už kilogramą. Būtų pakakę ir per pus mažesnės. Už morką sumokėjau 0,32 Lt. Svogūnas didelis – gražus. Jo negaila, nes vaikams itin reikia rudenį – 0,28 Lt . Makaronų pakelis kainavo 1,59 Lt, bet tikrai buvo ir pigesnių. Už viską sumokėjau 4,74 lito, nes namie turėjau česnako ir aliejaus bei kečupo, todėl jų į kainą neskaičiavau. Bet kuriuo atveju perkant mažesniais kiekiais galima nusipirkti ir česnako galvutę, nors reikia tik 2-3 skiltelių. Prieskoniai pas mane – druska pipirai ir krapai, tad nieko čia prašmatnaus.

Taigi viskas, pirkiniai baigti, gaminame vakarienę. Makaronus verdame puode, kaip visada pasūdytam vandeny. Kol jie verda, tarkuojam morką, pjaustom svogūną, dešrą ir viską kepiname keptuvėje. Pakepinę uždedame kelis šaukštus pomidorų padažo arba kečupo, šiek tiek virinto vandens ir patroškiname. Tada supilame keptuvės turinį į nusunktų makaronų puodą ir viską sumaišome. Valio! Vakarienė paruošta – prašome visi prie stalo.

Štai pagrindiniai produktai už 5 litus – morka, svogūnas, makaronai ir dešra.

Sutarkuojame morkas, kepiname keptuvėje. Tada dedame supjaustytą svogūną.

Supjaustome dešrą kubeliais ir dedame į morkų ir svogūnų troškinį.

Į troškinį įdedame kelis šaukstus pomidorų padažo ir užpilame truputį virinto vandens. Viską sumaišome.

Troškinį supilame į puodą ir sumaišome su makaronais.

Štai, prašom, pilnas 5 litrų talpos puodas makaronų košės su dešra ir morkomis.

Vakarienė paruošta 4 asmenims. Ir dar liko trečdalis puodo rytojui. Apsivalgymas! Už 5 litus!

Mūsų šeimoje – keturios burnos, tad pamaitinti jas visas reikia. Vaikinai labai judrūs ir energingi, tad jiems reikia daug energijos.

Mitas sugriautas! Šeimą pamaitinti skaniai galima ir už 5 litus. Ne kepsniais ir ne cepelinais, tačiau skanaus ir kaloringo maisto galima sugalvoti.

Gal ateityje dar padarysiu tokį patį eksperimentą su kitokiais patiekalais. Noriu parodyti visiems, kad per baisiausias krizes prasimaitinti už nedideles sumas galima. Man pačiam kažkada teko prasimaitinti ir už dar mažiau, bet buvau vienas. Dabar šeima reikalauja kur kas daugiau atsakomybės. Kas dieną reikia gaminti vis kitą patiekalą, kad nenusibostų, taip pat reikia gaminti tik skaniai, nes nepavalgęs vaikas greičiau suserga…

Kadangi kartais eksperimentai su maistu visai pavyksta, nusprendžiau atidaryti naują skyrelį – Kuitniauskų receptai. Tai gal ir nebus visiškai unikalūs receptai, tačiau turiu omenyje Kuitniauskų IŠBANDYTI receptai.

Pradėkim nuo vaikų mėgstamiausio maisto – blynų. Vaikams dažnai net nesvarbu, su kuo tie blynai, bet jie vis tiek nori ant jų užsidėti uogienės. Nesvarbu, kad blynai su mėsa. Nieko, įtikinome, kad su grietine skaniau…

Taigi, cukinijų blynai su mėsa. Juos pamačiau tik jau gatavus, tačiau žmona Vilma labai norėjo pasidalinti receptu su visais.

Natūralu, kad cukinijų blynai daromi iš cukinijų. Taigi, imame cukiniją, nuskutame, išrenkame sėklas. Sieneles sutarkuojame burokine tarka į didelį dubenį. Taip pat per burokinę tarką galime įtarkuoti ir kokias 3 dideles bulves. Sutarkuojame ir kelias morkas. Net svogūną sutarkuojame. Tik česnako netarkuojame, o jį sutraiškome.

Visą šią masę maišome. Idedame šiek tiek krakmolo, kad geriau viskas liptų. Jei krakmolo neturite, bulves tarkuokite per bulvinę tarką, visą skystį supilkite į cukinijų košę. Įplakame pora kiaušinių ir visą tešlą išmaišome. Aišku, pridedame druskos, prieskonių.

Tuo metu, kai vyksta intensyvūs tešlos maišymo darbai , traukiame keptuvę ir ant įkaitinto aliejaus dedame faršą. Į faršą taip pat dedame svogūno, česnako. Faršą kepame, kol jis iškeps – kelias minutes, tada sudedame atskirai.

Cukinijų košė išmaišyta, traukiame keptuvė ir kaitiname aliejų. Dedame šauktą košės ant keptuvės. Kai sudedame pilną keptuvę blynų, dedame ant jų šiek tiek faršo ir šaukšteliu šiek tiek paskleidžiame per visą blyną. Tada vėl sluoksnis cukinijos košės. Atsargiai apverčiame šiek tiek pakepę. Jei krakmolo per mažai, blynai gali būti birūs. Į likusią košę pabandykite daugiau įdėti miltų, krakmolo, kiaušinį. Turėtų padėti.

Taigi, pakepame blynus. Stebėkite, kad iškeptų cukinijos košė, nes faršas jau yra iškepęs.

Ta-taaa! Cukinijų blynai su mėsa – ant stalo. Skaniausiai valgomi su daug grietinės. Patiekalas, atrodo visai neblogai, tad galima vaišinti ir svečius

Cukinijų blynai su mėsa

Ingredientai:
1 cukinija
3 bulvės
5 morkos
200-300 gramų faršo (bet kokios mėsos)
2 svogūnai
kelios česnako skiltelės
2 kiaušiniai
šaukštas krakmolo
4-5 šaukštai miltų
aliejus kepimui, druska, prieskoniai pagal poreikius

Niam niam niam… (Laimonas ir Karolis suvalgė po 2 blynus)

Laimonas kerta cukinijų blynus su mėsa

Šiais metais 8 aukšte viename Perkūnkiemio name derlius tikrai neblogas… Skamba juokingai? Nė trupučio. Ant palangės žmona sugebėjo užsiauginti mažų pomidorų, kurių veislė tokia pati, kaip ir žmonytės vardas – „Vilma“.

Tiesą pasakius, netikėjau iš pradžių, kad tai įmanoma 8 aukšte, kur neatskrenda bitės ir net musės, tik vienas kitas didelis uodas, kurį katytė iš karto sugauna ir demonstratyviai suėda. Žmona rado išeitį su paprasčiausiu teptuku, todėl atsirado šansų, kad derlius bus. Dabar, grįžę po atostogų Turkijoje, radome keletą puikiausių skaniausių pomidoriukų, kuriuos vaikai sušveitė su pasimėgavimu. Šiandien imame jau antrą derlių, kuris dar gausesnis…

Netikite? Prašom pasigrožėti mūsų derliumi:

Beje, balkone dar auga visai nekarčios salotos ir krapai Tai augina mano žmona, kuri yra visiška miestietė