Išmanusis rankoj ir daugybė turinio apie šeimą

Taip jau nutiko, kad jau kuris laikas turiu naują išmanųjį telefoną Prestigio. Jis atvėrė nemažai puikių galimybių, apie kurias norėčiau ir pakalbėti. Visų pirma, tai galimybė fotografuoti viską ir visur, nesibaiminant, kad neužteks vietos. Tai stengiuosi ir daryti. Kitas didžiulis privalumas yra Wi-Fi darbe ir namie, o taip pat 1 GB duomenų planas, kurį turiu. Tiek visiškai pakanka nuotraukoms įkelti į internetą bet kur, kur tik yra ryšys. Daugiau nei pakanka, todėl su mielu noru naudojuosi interneto galimybėmis telefone.

kultivatorius

Fotografuoju viską. Klausimas tik, kur visa tai dedu. Vienas iš pagrindinių kanalų yra Instagram. Tapau dideliu šio socialinio tinklo fanu. Esu jau ne vieną straipsnį parašęs į įvairius leidinius apie tai, kaip verslas gali panaudoti Instagram savo prekės ženklo populiarinimui, nors pats daugiau naudoju savo ir savo šeimos gyvenimo įamžinimui.

Instagram – puikus įrankis. Dar puikesnė yra jo funkcija iš karto nuotrauka pasidalinti Flickr, Facebook, Twitter ir Tumblr paskyrose. Gaila, kad nėra Google+, bet tai padaryti galima ir kitais būdais.

Dar vienas geras dalykas yra tinklaraščio įrašo rašymas. Naudoju WordPress programėlę, kuria pildau vieną iš naujų savo tinklaraščių vpulf.lt.

Labai pamėgau ir Aviary programėlę, kuri daro memus. Tai iliustracija su užrašu viršuje ir apačioje. Štai tokia, pavyzdžiui:

raskladuškė

Smagi iliustracija, tiesa?

SMS, kaip ir seniau nerašau, bet pasitreniruoti ant virtualios klaviatūros tikrai yra kaip – tikrinu darbinį paštą telefone.

Iki tol nieko iš tų išvardintų dalykų nedariau. Telefonų technologijos tobulėja labai smarkiai. Su laiku visi priprasime daryti tai, ką čia dabar prirašiau. Progresas nesustabdomas, bet tai ir yra visas žavesys.

Aaa, tiesa, dar žaidžiu žaidimus. Angry Birds ir Minesweaper. Vaikai mėgsta pažaisti žaidimus, ypač Angry Birds, bet apspjaudo ekraną taip, kad paskui reikia vos ne su gremžtuku viryklei šveisti… ;)

Foto, Pomėgiai , , , ,

5 knygos, kurios praturtins kiekvienų namų biblioteką

knygosFilosofai tikėjo, kad žmogaus dvasia yra įvilkta į kūną ir be jos vargu ar žmogus galėtų save vadinti žmogumi, todėl dvasios pamaitinimas turėtų rūpėti kiekvienam iš mūsų. Gera knyga lengviausiai pasiekiamas tobulėjimo ir žinių šaltinis. Šiandien itin populiarios tapo virtualios knygos, kurias galima rasti internete, tačiau jokia elektroninė knyga negali pakeisti to nuostabaus jausmo, kuris užplūsta, kai knygą laikote rankose. Tiesa, tai nereiškia, kad dabar privalote bėgti į knygyną, puiki alternatyva – knygos internetu. O štai ir geriausių XX amžiaus literatūros kūrinių penketukas, kuris papuoš jūsų namų biblioteką.

1. Vladimiras Nabokovas. Lolita.

„Lolita“ – rusų kilmės amerikiečių rašytojo šedevras, kuriame pasakojama apie liguistą literatūros profesoriaus meilę vos į paauglystę įžengusiai merginai. Tai sudėtinga knyga, kuriame persipina komedija ir tragedija, veikėjai išgyvena vidinę dramą ir blaškosi savo jausmuose. „Lolita“ buvo įvertinta viso pasaulio kritikų bei skaitytojų ir šiandien vis dar yra viena populiariausių ir skaitomiausių knygų. Tie, kas ilgisi aštraus ir nenuspėjamo siužeto, privalo šią knygą turėti savo namų bibliotekoje. Tiesa, ją ne visada taip paprasta gauti, nes knygynų lentynose ji ilgai neužsistovi, todėl paprasčiausias būdas įsigyti šį kūrinį – knygos internetu, virtualioje erdvėje, ją tikrai rasite ir neteks tuščiomis rankomis grįžti namo.

2. Frensis Skotas Ficdžeraldas. Didysis Getsbis.

Neseniai kino ekranuose pasirodė šios knygos ekranizacija su talentinguoju Leonardo di Caprio, tačiau šiai knygai kaip ir daugeliui kitų galioja ta pati taisyklė – pirma reikia perskaityti knygą, to tik tada žiūrėti jos ekranizaciją. Didysis Getsbis pasakoja apie nepaprastai žavingą trisdešimtmetį, kurias visame Long Ailende yra pagarsėjęs milžiniškais turtais ir prašmatniais vakarėliais. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Getsbis turi viską, tačiau, kas išties slepiasi po idealaus gyvenimo kauke? Sudėtinga meilės drama, kunkuliuojanti aistra ir vidinės dramos, kuriuos nuolatos plėšo knygos herojus. Tai puiki knyga, jei jus žavi trečias dešimtmetis, džiazas ir menas ir satyra.

3. Albertas Kamiu. Svetimas

Kas yra bent kiek susipažinęs su šio rašytojo kūryba, puikiai žino, kad joje dominuoja absurdo, maišto, nesupratimo ir mirties temos. Savo kūryboje A. Kamiu žmogaus gyvenimą prilygina absurdui, kuris neturi jokios prasmės ar aukštesnio pašaukimo, o visas jį supantis pasaulis yra jam priešiškas ir negailestingas, vienintelis pasipriešinimo būdas – kūryba, kaip vienintelė ir pateisinama maišto forma.
„Svetimas“ puikus A. Kamiu kūrybos atspindys, pagrindinis veikėjas Mersas laužo visuomenėje nusistovėjusias ir dogma tapusias taisykles, todėl yra atstumtasis, „svetimas“. Tai knyga apie žmogaus vienatvę abejingumo ir absurdo visuomenėje. Šis kūrinys visą pasaulį žavi savo įtaigumu, išradingu stiliumi, kalambūrų ir žodžių žaismu. „Svetimas“ turi būti jūsų namų bibliotekoje.

4. Džeimsas Džoisas. Ulisas

Knygynas ar knygos internetu, visai nesvarbu kaip ketinate įsigyti naują knygą, tačiau atminkite, kad pasaulio literatūra sunkiai įsivaizduojama be D. Džoiso, o jo kūrinys „Ulisas“ yra vienas iš garsiausių XX a. meno šedevrų. Nors kūrinyje laikas ir vieta labai konkrečiai apibrėžti, tačiau pasakojimo herojų mintyse, jis apima ne tik praeitį, dabartį, bet ir ateitį. O ribos tarp sąmonės ir pasąmonės beveik išnyksta ir visas kūrinys primena mažą visatos kopiją: daug paslapčių, netikėtumų ir pasimetimo.

5. Džeimsas Džoisas. Dubliniečiai

Dubliniečiai – apsakymų rinkinys, kuriame susideda spalvinga XX a. pradžios Airijos visuomenės gyvenimo mozaika, pradedant politika, kultūra, menu ir baigiant religija. Skaitant „Dubliniečius“, apsakymas po apsakymo, atsiveria ne tik dubliniečių, bet ir simbolinis viso pasaulio ir visos žmonijos ištakų ir prigimties bei charakteringų jos bruožų paveikslas. Išties puiki knyga, kuri gali praturtinti ir papuošti jūsų namų biblioteką, ją skaityti vienas malonumas.

Tai tik saujelė gerų knygų, kurias turite turėti savo namų bibliotekoje ar bent jau būti jas skaitę. Knygos internetu jums gali pasiūlyti gerokai platesnį kūrinių pasirinkimą nei knygynas, todėl nepatingėkite peržiūrėti ne tik XX a. , bet ir XXI a. geriausių knygų sąrašų ir įsigyti bent keletą literatūrinių šedevrų, kurie praturtins jūsų namų biblioteką ir taps puikiu vakaro praleidimo būdu.

Bendrai, Pomėgiai , , , ,

Teniruočių ir maitinimosi greitoji pagalba – internetinis treneris

Jau kuris laikas vaikštau į sporto klubą ir pastebiu, kad ateina žmonės kartu su savo asmeniniais treneriais, kurie rodo, kaip daryti įvairius pratimus, pasako, kiek kartų reikia atsilenkti, pakelti kokio svorio svarmenis ir t.t. Na ne už dyką jie tai daro. Turbūt brangiai kainuoja? Pasidomėjau kainomis: trijų dienų treniruočių programa kainuoja apie 200 litų, treniruotė kartu su treneriu – 70 litų, mitybos plano sudarymas – dar 100 litų, papildų vartojimo konsultacija – dar 50 litų, fizinių galimybių išbandymas, svorio matavimas, riebalų kiekio nustatymas, kraujospūdis ir kiti testai – dar 50 litų… Tai dar ne pabaiga. Akivaizdu, kad svorio metimas – brangus malonumas. Dėl to trenerio ir neieškojau, nesamdžiau, niekas manęs netestavo… Radau kitą išeitį – internetinis treneris ir dietologas. Už 50 Lt.

Apie internetinius dietologus buvau girdėjęs ir anksčiau, bet mano surastas sprendimas yra du viename – sudaromas individualus maitinimosi planas ir paruošiamas sporto pratimų planas sporto klube arba namuose. Taip, būtent namuose. Kadangi man žmona padovanojo 3 mėnesių abonentą sporto klube, tai dabar prakaituką lieju tenai. Bet kai pasibaigs abonentas rimtai pagalvosiu, ar nepratęsus visko namie…

kilo-lit

Apie ką čia kalbu, paklausite. Apie tokį internetinį projektą Kilo.lt, kurį pristato žinomas Lietuvoje kultūristas ir treneris Andrius Pauliukevičius. Jis tai tikrai žino, kaip treniruotis ir maitintis.

Projektas labai paprastas – užsiregistruoji, pasirenki, ko nori – numesti svorio ar priaugti (pasirodo, yra ir tokių…), pateiki savo fizinius duomenis, „pasičatinis“ su projekto konsultantais ir viskas – tau sudaromas asmeninis sporto pratimų planas ir maitinimosi planas.

Maitinimosi planas tai labai įdomus dalykas – su receptais. Pavyzdžiui, pusryčiams – košė ir iš karto pridedamas receptas su kalorijomis. Ten tas kalorijas gali pats keisti, jei nori, bet badmiriauti dietologai neleidžia… Gerai yra tas, kad gali pasirinkti kitus patiekalus, jei pasiūlyti nepatinka. Neslėpsiu, nuo jogurtų ir kefyro tualete sėdžiu jau po 15 minučių, todėl šių produktų kiek vengiu. Košės ir sriubos – pats geriausias maistas. Mitas, kad reikia valgyti garuose virtą vištos krūtinėlę be druskos ir skonio!.. Maistas normalus, tik tiek, kad nekaloringas. Planas padarytas su naktipiečiais. Jų nevalgau iš viso, nes kažkur skaičiau, kad reikia anksti eiti miegoti…

patiekalas

Įdomu tai, kad gali pats sukurti savo receptus. Taip pat automatiškai pasidaryti pirkinių sąrašą pagal savo mitybos planą ir jį atsispausdinti. Kažin, kodėl neturi mobiliosios aplikacijos išmaniajam telefonui? Spausdinti nereiktų…

Kitas geras dalykas yra internetinis treneris. Sudaro treniruočių planą ir dar paaiškina kiek kartų reikia daryti kiekvieną pratimą. Maža to, dar ir video duoda, kaip jį daryti. Dar kartą gaila, kad neturi mobiliosios aplikacijos, nes vietoj sporto klube pasižiūrėti galėčiau.

video

Kai kurį laiką pasportuoji ir pasimaitini pagal sudarytas programas, gali susivesti savo duomenis ir matyti grafiką, kaip krinta svoris. Reikia įvesti svorį, savo kūno apimtis ir sistema viską paskaičiuoja.

statistika

Sporto programą bet kada galima keisti. Papračius ją pakeisti, internetinis treneris tai padaro per pora dienų arba dar greičiau. Žodžiu, interneto privalumai.

Viskas pateikiama ne raštu, o video pavidalu. Tai labai patogu. Plius gauni daug naudingos informacijos iš paties trenerio, kuris į vatą nevynioja, sako taip, kaip yra, o ne kaip bobiški žurnalai rašo… Išbandykit ir jūs.

Aš tai dar tik pradėjau nuo naujų metų, tai mano rezultatų dar nematyti…

Maistas, Namai, Pomėgiai , , , , , ,

2013 – „mamyčiukų“ metai

Dažnai savo nuomonę pasilaikau sau, kaip mane mokė paskutinius 20 metų. Tik ne šį kartą. Seku straipsnius apie tėvus, vaikus, jų gyvenimą pilietinėje žiniasklaidoje ir stebiuosi. Ne, idiotiškais pasisakymais nesistebiu – visi mes kartais „pjanam pro šalį“. Stebiuosi tokios informacijos panaudojimu ir tendencijomis. Mes patys populiariname gyvenimo būdą, kuriuo stebimės ir kartais smerkiame.

mamyčiukas2013-ji buvo nykūs „mamyčiukų“ metai. Tėveliai skudėsi dėl pinigų, vaikų auklėjimo, darželių, net eilių į traukinuką Vilniuje su dviem vagonėliais. „Mamyčiukais“ vadinu ne tik tuos mažylius, bet ir jų tėvelius, kurie yra pirmoji „mamyčiukų“ karta Lietuvoje. Jiems dabar yra apie 30 metų, verkti, kad „prie ruso buvo geriau“ jie neturi teisės, nes Sovietų santvarkos matė lygiai tiek, kiek pasakojo jų tėvai ir aplinkiniai.

„Mamyčiukus“ tėvelius galima atskirti iš kelių dalykų. Pirmiausia, jie nuolatos skundžiasi, bet nieko nedaro. Tai pašalpų karta, kuriai nepriklausau. Man pašalpa asocijuojasi su išmalda ir gėda, jiems – su parama ir būdu gauti pinigų. Kitas momentas – vaikų auklėjimas. „Mamyčiukai“ auklėja „mamyčiukus“ – vaikelius, kuriems visada reikia tik duoti, bet kurių prašyti nieko negalima atgal. Čia jau apie pašalpas nekalbame, bet greičiau apie vaikų norų ir dažniau įgeidžių tenkinimą – pravirko pypliukas viešoj vietoj, viskas, jam reikia duoti tai, kad tik nusiramintų, nes ką žmonės apie mane, kaip tėvą, pagalvos?.. Dėjau ant žmonių nuomonės! Ji greitai pasikeistų, jei tie žinotų, kiek jų sumokėtų mokesčių eina tokių „mamyčiukų“ pašalpoms ir paramai, taip pat tam tikros propagandos skleidimui. Beje, propagandos skleidimas yra trečias būdas „mamyčiukui“ atpažinti. Jis prisiskaitęs visokių knygų apie auklėjimo metodus, skleidžia savo trumpu protu permaltas frazes, dažniausiai ištrauktas iš konteksto ar nugirstas iš tokių pačių „mamyčiukų“ pokalbių. Neskaičiau nė vienos knygos apie auklėjimą ir niekam nebandau primesti savojo stiliaus. Žinau tik tiek, kad po 15 metų pamatysiu savo auklėjimo vaisius. Ar jie mane nudžiugins? Labai tikiuosi, kad taip. Jei ne – susitaikysiu ir bandysiu įžvelgti geriausius momentus, o juodžiausius ignoruoti… Taip darys ir „mamyčiukai“, nes kas daugiau belieka…

Kodėl auga tokia karta? Kodėl žmonės daugiau prašo, o ne duoda? Tai galioja ir vaikams ir tėvams. Krikščioniškoji moralė čia jau nebeveikia, nors ji ir liepia duoti, duoti ir dar duoti – atiduoti viską kitiems, netausojant savęs, kaip tai darė Jėzus. Islamas taip pat ragina duoti tiems, kas neturi ir neprisirišti prie žemiškųjų turtų. 10% turto paaukojimas čia net privalomas. Induizmas taip pat ragina viską atiduoti. Didžiausios religijos ragina duoti, o ne prašyti, bet deja, jų nelabai kas klauso. Tuo tarpu valstybė savo piliečiams aiškina – mes tau duosim, tu tik būk mums lojalus.

Atsivėrus sienoms ir atpigus lėktuvų bilietams, kiekviena valstybė staiga suvokė, kad jų maitintojai – piliečiai, mokantys mokesčius – gali laisvai išvykti remti kitos valstybės. Kaip juos sulaikyti? Prižadėti, kad jiems nereikės nieko daryti, viską už juos padarys valdžia. Dirbti nereikės, vaikų auklėti irgi nereikės, nes visa tai padarys valstybė. Štai čia ir yra visa makalynė – valstybė kišasi į privatų gyvenimą norėdama palengvinti tėvų dalią, kad šie mažiau laiko leistų su vaikais, o daugiau dirbtų ir uždirbtų kuo daugiau mokesčių. Atrodo, viskas čia gerai. Išsivysčiusioje šalyje tokia sistema veikia puikiai, tačiau kritiniu atveju ir čia išlenda yla iš maišo.

Priminsiu vieną pavyzdį. Norvegijoje prieš keletą metų banditas Breivikas nuplaukė į salą, kur vaikai ir paaugliai stovyklavo, žaidė žaidimus, bendravo, mokėsi valdyti šalį. Išsitraukė šautuvą, ėjo per salą ir šaudė visus į kairę ir dešinę. Norvegiukai slėpėsi už medžių ir akmenų, verkė ir laukė valstybės pagalbos. Nesulaukė laiku, nes ta neturėjo laisvo katerio… Kodėl jie nesipriešino? Kodėl neatsirado drąsuolių, kurie patykotų Breiviko už krūmų ir šoktų ant jo su akmeniu ar pagaliu? Nelygi kova, nes prieš automatą nelabai ką pašoksi, tačiau pabandyti verta, ypač, jei suvoki, kad vis vien tave nupils… Viskas baigėsi 70 žmonių mirtimi. Dar šimtai buvo sužeisti, kai kurie tapo invalidais. Kodėl jie nesipriešino? Kodėl tik laukė, kol prieis tas banditas ir ramiai įvykdys savo liguistą misiją?.. Todėl, kad Norvegijos valdžia ilgus metus augino „mamyčiukų“ kartą – žmones, kurie įpratę viską gauti, bet nieko patys nedaryti. O mes į jų sistemą labai lygiuojamės, ji mums įkvepiantis pavyzdys. Kur dingo ta vikingų dvasia? Lietuviai irgi turėjo didingą praeitį, buvo geri kariai ir ne kartą tuos pačius vikingus „dėdavo į vietą“. Gal po 50 metų valdžios vykdomos „Mamyčiukų“ programos mes irgi leisimės skerdžiami, kaip avys?

Civilizacijos pažanga atsisuka prieš mus. Dar prieš 30 metų nuo ryto iki vakaro žaidėme kieme su nepažįstamais vaikais. Nemokėjom kartais net jų kalbos, bet vis tiek kažkaip bendravome. Grįždavome namo su praskelta galva ir pamušta koja, bet niekas dėl to nesistebėjo. Bendravome su daugybe žmonių ir sėmėmės gyvenimiškos patirties ne iš valdžios propagandos, bet iš savo tėvų, bendraamžių. Nesakau, kad internetas yra blogis, o išmanieji telefonai džiovina mūsų smegenis. Jų išradimas palengvino mums gyvenimą, suteikė mokytis daugiau, greičiau ir efektyviau. Technologijos turėtų padėti tarnauti mums, o ne mūsų nužmoginimui.

Ką turime dabar? Sterilias sąlygas, kurias primeta valdžia ir tam tikri verslo sluoksniai. Elementarus pavyzdys – pasitepti dezinfekuojamuoju kremu prieš imant į rankas svetimą kūdikį. WTF? Bakterijos nuo manęs nepereis, jei pasitepsiu rankas, bet nesidezinfekuosiu rūbų? Aš visas aplipęs bakterijomis, kaip ir kūdikėlis yra apgaubtas savomis, o su mamytės pienu gauna gerą imuninio skystuko dozę, kuri tas bakterijas žudo geriau, nei diklofosas muses ant lango! Kam tai naudinga? Verslui, gaminančiam tą dezinfekuojantį kremą. Taip pat ir gydytojams, kurie jaunoms mamoms skleidžia tas nesąmones, kuriuos remia verslas, gaminantis kremą. O valdžia palaiko tas propagandines priemones, kurios skleidžia mitus, skatinančius tik vieną – kuo greičiau perduoti savo vaikus valstybės globon. Ji taip ir sako „Jei nenaudosi kremo, būsi bloga mama, nes tavo vaikas sirgs, o pati patirsi daugybę nemalonumų… Mes tuo pasirūpinsim!“ Yra tam tikros medicininės priemonės, kurios padeda, tačiau sklando daugybė mitų ir netikrų tiesų. Kažkada ir LSD vaistinėse pardavinėjo, o rūkymas buvo laikomas „kietumo“ ženklu…

Kaip netapti „Mamyčiuku“? Labai sudėtinga, nes visa mūsų švietimo sistema tokius vaikus augina jau nuo darželio. Vienintelis būdas kažką padaryti yra didinti tėvų autoritetą. Didinti, o ne nupirkti, nes su metais kaina vis didėja. Kai vaikas darželyje mokysis šaukštą laikyti iš tėtės ir mamoms, o ne iš berniuko kitapus stalo, kuris dar sysioja į kelnes, tada ir išauklėsim ne „mamyčiukus“, o tikrus kūrėjus ir pasaulio keitėjus. Kai vaikas žinos, kad už blogą poelgį atsilyginama izoliacija ir kažkokio „gėrio“ laikinu netekimu, o ne čiūčiavimu ir mylavimu ar net saldainiais, tada pradės viską vertinti kitaip. Taip, turėjau omenyje bausmes, kartais ir smurtines, nes iki kampo užsispyrėlį už pakarpos nutempti reikia, o kartais prieš tai ir pakėlus toną… Aš normalus vyras, ne koks „mamyčiukas“. Vaikams linkiu išmokti daugiau patiems, kad ateityje būtų lengviau lipti per „mamyčiukų“ galvas ir pasiekti to, ko jie norės iš gyvenimo.

Auklėjimas, Bendrai, Vaikai, Visuomenė , , ,

Vakarienė per 15 min. už mažiau nei 10 Lt.

Noriu pasidalinti savo šeimos receptu. Šį patiekalą valgiau, kai buvau mažas ir gyvenau kaime pas tėvus. Dažniausiai juo užsiimdavo mano tėvas, nes jo „mirkalas“ buvo labai skanus ir geras.

bulvės su raugintais kopūstais ir padažu

Taigi, tikras žemaitiškas valgis – trintos bulvės su žaliais raugintais kopūstais.

Keistas pavadinimas? Be galo keistas, nes pats patiekalas taip pat keistas – kažin, ar esate tokį ragavę.

4 asmenų šeimai pamaitinti ir dar pusryčiams pasilikti reikia šių ingredientų:

15 nedidelių bulvių (kaina – 1-1,50 Lt);

0,5 litro pieno (kaina – 1,70 Lt);

100 gramų žalių lašinių (kaina ~ 2 Lt);

500 gramų ir mažiau raugintų kopūstų (500 gr. pakuotė kainuoja apie 2 Lt.);

1-2 svogūnų (kaina – 0,5 Lt);

2 šaukštų miltų;

druskos, žolelių prieskonių.

Kainą suskaičiuokim iš karto. Tai 7-8 litai, jei perkate viską tik šiam patiekalui. Neabejoju, kad turite trijų litrų stiklainį raugintų kopūstų ir maišą bulvių iš kaimo, tad realios išlaidos sumažėja dvigubai.

Šį patiekalą paruošti užtruksite lygiai tiek, kiek išvirs puodas su bulvėmis. Jų skusti nereikia – tegul verda su lupenomis – apie 15 minučių (priklauso nuo dydžio). Taigi, bulves nuplauname, sudedame į puodą, užpilame vandeniu ir užkaičiame.

Tuo pat metu dedame keptuvę ant kaitlentės ir mažais kubeliais pjaustome lašinukus. 100 gramų lašinukų tikrai pakaks, nebent esate didelis jų mėgėjas. Mano atveju vaikus reikia ilgai įkalbinėti, kad lašinukai yra jėga, jie nuo jų užaugs greičiau ir bus tvirti, kaip senelis, kuris tą patiekalą gaminti ir išmokė jų tėtį… ;) Dėl to daug ir nededu.

Kol lašinukai kepa ir lydosi riebalai, supjaustau 2 svogūnus smulkiai. Juos kepinu kelias minutes kartu su paspirgintais lašinukais.

lašinukai

Svogūnai suminkštėjo riebaluose. Dedu du šaukštus miltų ir išmaišau. Pakepinu kokią minutę. O bulvės jau kunkuliuoja!..

lašinukai miltai

Supilu pusę litro pieno ir viską išmaišau. Po kelių minučių, padažas pradeda burbuliuoti. Jį reikia nuolatos maišyti. Pridedu druskos ir prieskonių. Po poros minučių išjungiu kaitlentę ir palieku toliau burbuliuoti…

mirkalas

Nusunkiam bulves, kai šios išvirė. Šiek tiek atvėsinam, nes kitaip neįmanoma jų nulupti.

Nuluptas 3-4 bulves dedam į lėkštę ir šakute jas sutrinam.

trintos bulvės

Ant sutrintų bulvių dedam raugintus kopūstus. Jiems nieko daryti nereikia, tiesiog uždedam žalius, ką tik iš šaldytuvo ištrauktus kopūstus ir tiek.

bulvės kopūstai

Ant viršaus uždedame „mirkalo“ kelis šaukštus ir viską gerai išmaišome. No kon, paiesma žemaitėšką?..

bulvės, kopūstai, mirkalas

Tokia porcija 6 metų vaikui yra praktiškai neįveikiama, o suaugęs negali nieko daugiau daryti, tik drybsoti prie televizoriaus ir tyliai pirsčioti į fotelį…

Akivaizdu, kad lieka „mirkalo“ ir keletas bulvių. Kitą rytą, nulupate likusias šaltas bulves ir supjaustote griežinėliais. Sumetate į „mirkalo“ likučius ir pakepate, kol bulvės sušyla. Jei norite, galite įsidėti dar kopūstų, jei ne – tiesiog suvalgote tokią „pusiau“ užkepėlę.

Užtrunkate vėl ne daugiau, kaip 15 minučių. O visa tai kainuoja tuos pačius 7-8 litus. Skanaus.

P.S. Šis patiekalas gali būti 100% ekologiškas, jei gyvenate kaime ir galite gauti savo pieno, nusipirkti kaimyno ar paties giminaičių užaugintos kiaulės lašinukų, pasikasti savo bulvių ir į stiklainius prisiraugti savo darže užaugintų kopūstų. Mano atveju, tai 80% ekologiškas valgis, nes pirkau pieną – visa kita yra išauginta pas močiutę ar pas babytę ūkiuose.

Moralas šitos raštliavėlės toks: vasarą netingėkite kaime padirbėti, kad rudenį kuo daugiau produktų turėtumėte savo. Tada šeimą maitinsite itin nebrangiai ir ekologiškai.

Maistas , , , ,