Dovanos krikštynų proga

krikstynu dezuteArtinantis vaikelio krikštynoms, galvas turi pasukti ne tik tėveliai, organizuojantys krikštynų renginį, bet ir krikštatėviai. Jų užduotis itin rimta – palikti vaikui tokią dovaną, kurią jis prisimintų visą gyvenimą. Tai tik pirma dovana. Toliau jų reikės kiekvienais metais mažiausiai po dvi – per gimtadienį ir Kalėdas, tad krikštatėviai, prisėskite, šis straipsnis jums.

Kokios dovanos krikštynų proga yra pačios įsimintiniausios. Jos tikrai nėra pačios brangiausios, nes mažylis vertės dar nežino, o pasirodyti prieš tėvelius ir vakarėlio svečius nėra būtina dėl jau minėtų priežasčių – dovanas teks dovanoti visą gyvenimą, ne tik vieno vakarėlio metu.

Norime pristatyti 5 įdomias dovanėles, kurios nėra brangios, tačiau su nedideliais pakoregavimais gali būti itin mielos ir įspūdingos. Dovana turi būti asmeniška – tai reiškia, kad ant jos turėtų būti vaiko vardas. Tai galima padaryti išgraviruojant, nes popierius ir lipdukai su laiku nusilupa…

Stalo įrankiai ir indai. Tai klasikinės dovanos krikštynų proga Lietuvoje. Sidabrinis šaukštelis su išgraviruotu vardu kainuoja 50-70 eurų, jei tai krikštynoms skirtas specialus šaukštelis. Jei paprastas stalo įrankis – kaina mažesnė, tačiau tada reikia pasukti galvą, kaip užrašas gali paversti jį ypatingu ir kad jis nepasimestų tarp kitų šaukštų įrankių stalčiuje. Taip, kai kurie krikšto tėvai galvoja itin praktiškai ir renkasi ne suvenyrą, o tikrą daiktą, kuris būtų naudojamas keletą ar net keliolika metų. Įsivaizduokite, koks džiaugsmas krikštatėviui, kai per savo krikštasūnio vaikelio krikštynas jam atneša kavos puodelį ir šaukštelį, ant kurio prieš 30 metų buvo graviruotas krikšto sūnaus vardas. Tokia dovana reiškia išskirtinį dėmesį visam gyvenimui.

Yra tekę matyti ir dovanojamų stalo įrankių rinkinių – šaukštelis, peilis ir šakutė. Čia jau graviruotojams tikras iššūkis – juk galima parašyti kažką originalaus, ne tik „Jonukui nuo krikštatėvių“. Aišku, labai tinka ir lėkštutės bei puodeliai. Jų pasirinkimas itin didelis. Tik reikia sugalvoti, ką ant jų užrašyti…

Gėrimo butelis. Dovanoti alkoholį vaikams? Tai gali pasirodyti nepriimtina daugeliu atveju, išskyrus šį vienintelį – krikštynas. Dovanojamas ne alaus ar degtinės butelis. Dažniausiai tai yra geras vynas arba viskis – gėrimai, kuriuos galima laikyti metų metus, o nuo to jų vertė ir kokybė tik gerėja.

Bet vaikai juk negali to gėrimo gerti! Dėl to ši dovana pateikiama kiek kitaip. Dažniausiai perkamas gėrimas medinėje arba metalinėje dėžutėje. Ant jos yra išgraviruojama, kad atidaryti galima tik tam tikrą dieną po daug metų. Dažniausiai ta diena yra 18-as gimtadienis, kai vaikas jau sulauks pilnametystės ir ragauti alkoholį nebedraus jokie įstatymai. Kartais parašoma ir sąlyga – butelį galima atidaryti tik su krikštatėviu arba krikštamote. Labai malonus gestas, nes krikštatėviai lyg ir įsipareigoja dalyvauti 18-ame gimtadienyje.

Darbo įrankiai. Dažniausiai tai plaktukas su mediniu kotu. Ant jo parašoma, kas bus meistraujama. Aišku, tai turi būti kažkoks daiktas vaikui – smėlio dėžė, sūpynės, šuns būda (labai gera idėja, nes krikštatėviai turės pirmiau padovanoti ir šunį), namelis medyje ir t.t. Čia gali būti įvairių variantų, nes dovanas dovanoja tėvai krikštatėviams, arba patys krikštatėviai vaikams arba jų tėvams. Viskas priklauso nuo dovanos konteksto.

dovanos krikstynu proga

Krikštynų dėžutė. Tai medinė arba metalinė dėžutė, kurioje po krikštynų yra sudedami svarbūs krikšto atributai ir palinkėjimai – krikštynų žvakė, krikšto liudijimas, krikšto rūbeliai, įvairūs atvirukai, krikštynų albumas su palinkėjimais, krikštynų nuotraukų albumas ir t.t. Kad dėžutė būtų išskirtinė, reiktų ją apipavidalinti šventiškai, užrašyti, kam ji skirta, kada įteikta ir t.t. Šią dovaną vaikui dovanoja krikštatėviai.

Nuotraukų rėmeliai. Paprasta ir nebrangi dovana. Ant jos užrašius nuo ko ir kam jis skirta, dar kokį palinkėjimą ir malonų žodį, garantija, kad vaikas tą rėmelį matys dar ilgai. Nors tradicinės nuotraukos populiarumas mažėja, rėmeliai vis dar išlieka įdomi krikštynų dovana. O kas sakė, kad būtinai ten reikia nuotraukos. Dabar populiaru graviruoti ir ant veidrodžių, stiklo, metalo plokštelių, o šiuolaikinės graviravimo technologijos gali padaryti net žmogaus veidą…

Dovanos krikštynų proga gali būti brangio ir mielos. Ką rinksitės jūs?

Šventės

Kaip sutaupyti renkantis Lego konstruktorių?

Su savotiškais Lego žaidėme ir mes, su Lego žaidžia ir mūsų vaikai. Tiesa, vyresnė galbūt karta tenkinosi paprasčiausiais kvadratėliais, o šiuo metu Lego kompanija siūlo įvairiausias dėliones iš kaladėlių, kurios vaizduoja rūmus, Eifelio bokštą, mašinas, Kalėdų senelio namus ir t. t.. Lego konstruktoriai padeda vaikui savo mintis perkelti į svajonių pasaulį.

lego konstruktoriai

Daugelis pedagogų sutinka, kad tai vienas iš geriausių ir labiausiai kūrybiškumą bei mąstymą lavinančių žaidimų, kokie tik egzistuoja. Tėvai pritaria tačiau prideda, kad šio žaidimo kaina nėra labai menka. Natūralu, kad tai, kas yra kokybiška, kainuoja.

Jeigu norite nusipirkti įprastą kokybišką Lego konstruktorių, nebūtina tam krapštyti kiaulės taupyklės. Yra kelios paprastos taisyklės, kurios padės lygiai tokį pat gaminį kaip reklamoje įsigyti kur kas mažesne kaina.

Elektroninės parduotuvės. Visi, kurie kada nors mėgavosi virtualių prekybos vietų teikiamais privalumais, tikina, kad pirkti internetu yra kur kas pigiau. Kodėl? Ar tai reiškia, kad parduodama produkcija yra ne tokia kokybiška? Tikrai ne. Virtualios prekybos vietos išlaikymas atsieina: nereikia nuomoti didelių patalpų, nereikia itin didelio personalo. Natūralu, kad prekės parduodamos pigiau. Lego konstruktoriai internetu gali kainuoti net porą kartų pigiau, tad neskubėkite pirkti ir palyginkite kainas.

Naudotas Lego. Kita galimybė įsigyti Lego kiek pigiau – pirkti naudotą. Tiesa, tokiu atveju jau nebegalima kalbėti apie kokybę, kadangi dominuoja tik mažesnės kainos pagrindas. Internete įvairiuose skelbimų portaluose galima atrasti daug informacijos apie parduodamus žaislus, tarp jų ir Lego. Prieš pirkdami būtinai apžiūrėkite gyvai (jeigu leidžia galimybės). Nors šis žaislas patvarus, tačiau kūrybingi vaikai sugalvoja, kaip galima sulaužyti detales, tad neverta investuoti net ir kelių eurų, jeigu žaislas nebėra kokybiškas.

Akcijos. Lego konstruktoriai kainuos kur kas pigiau ir tuomet, jeigu palauksite kokios nors akcijos, kurios metu įsigyti tai, ko Jums reikia, galima mažesnėmis kainomis. Įprastuose prekybos centruose kartais apsigaunama – etiketė patraukli, sufleruojanti apie akciją, bet iš tiesų kaina įprasta. Dar kartą vertėtų akcentuoti, kad šiuo atveju virtualios parduotuvės laimi. Užsiprenumeruokite naujienlaiškius ir paskelbus akciją Jūs pirmi apie tai sužinosite bei galėsite pasinaudoti pasiūlymu.

Lego konstruktoriai kainuoja tiek, kiek galite skirti pinigų. Juk galima atrasti labai didelius konstruktorius, kainuojančius 100 eurų. Galima atrasti mažesnius, kurių kaina siekia vos 10 eurų. Svarbiausia nepamirškite, kad taupyti vaiko gerovės sąskaita negalima.

Parduotuvės, Vaikai , ,

Pamokų tvarkaraštis atsispausdinimui

Nebūsiu gobšuolis ir neužsistatinėsiu jokių ten autorinių teisių ar vandens ženklų… Tiesiog noriu pasidalinti pora pamokų tvarkaraščių, kuriuos padariau naudodamasis nemokamu įrankiu Canva.com. Bet kuris tėvelis pasėdėjęs pusvalanduką gali pasidaryti sau tokį patį ir dar gražesnį, o atėjus kitam pusmečiui viską pakeisti iš naujo. Tik reikia kantrybės ir šiek tiek kruopštumo (ko aš neturiu).

Pamokų tvarkaraštis paruošiamas JPG formatu, bet galima ir PDF. Kai spausdinsite, pasižiūrėkite, kad visas tilptų į puslapį.

Štai vienas pamokų tvarkaraštis:

pamoku tvarkarastis

O štai ir kitas pamokų tvarkaraštis:

pamoku tvarkarastis

Juos taip pat galite atsisiųsti ir PDF formatu – pirmas ir antras. Kaip minėjau – jokių teisių, jokių mokesčių ir leidimų. Tai nemokamas daiktas skirtas visiems.

Tvarkaraštyje yra tik 6 pamokos, tad jis skirtas tik pradinukams. Vyresniems reiktų darytis jau atskirai, gal net įtraukiant būrelius ir užrašant jų laiką.

Gero naudojimosi!

P.S. Nebandykit komentuoti, kad lievi 😉 Aš ne dizaineris, tad meninė raiška ir potėpiai šlubuoja :)

Vaikai , ,

Mūsų vaiko globa: 1 iššūkis – sutikimas

Nuo bendrinių pasvarstymų pereikime prie konkrečios mūsų istorijos. Vėlyvą sausio 5 dienos vakarą žmonai skambina jos mama ir praneša, kad į duris beldžiasi vaikų teisės. Klausinėjo, ar yra namie vaikai. Mums šokas. Kokio velnio vaikų teisės domisi mūsų vaikais Laimonu ir Karoliu ir ieško jų ten, kur jie yra priregistruoti (pas senelius buvo priregistruoti dėl darželio ir mokyklos), o ne realiai gyvena? Juk kiekvienais metais dalyvaujame įvaikintų vaikų ir tėvų susitikimuose ir vaikų teisės mūsų duomenis turi… Gali juk dienos metu su mumis susisiekti.

Susiskambiname su ta specialiste, kuri 7 valandą vakaro ateina į namus prieš tai nieko nepranešusi… Naujiena išverčia iš koto – yra Laimono ir Karolio brolis. Ar sutinkame jį įvaikinti/globoti?

Tas vakaras buvo labai emocingas. Vilma skambino visiems draugams ir po pusvalandį kalbėjosi. Dauguma palaikė. Ypač didelis palaikymas buvo iš mano mamos. Ji – moteris iš kaimo, užauginusi vaikus beveik ekstremaliomis sąlygomis, tad puikiai supranta, kad trečia maža burnytė nieko daug nereikalauja, tik reikia geros valios. Mūsų argumentai labai paprasti – neatleisime sau visą gyvenimą, jei nepaimsime šito vaikelio.

Kitą dieną užklausiame informacijos apie Tautvydziuką, kuris dabar yra tuose pačiuose kūdikių namuose, iš kurių paėmėme ir Laimoną su Karoliu. Tai jau septintas pamestas tos „gegutės“ vaikas. Gali būti ir aštuntas ir devintas, kol valstybė tokiomis nepradės rimčiau rūpintis. Bet nepradės, nes prievartinio kastravimo ir sterilizavimo Lietuvoje nėra, nors tikrai galėtų būti…

Čia ir iškilo pagrindinis klausimas, į kurį vis dar ieškome atsakymų…

Kodėl beveik metus buvo laukiama, kol mums pranešė apie Tautvydziuką? Juk pagal galiojančią tvarką, jei atsiranda naujas „pamestinukas“ iš tos pačios gimdytojos, apie jį turi būti pranešama globėjams ar įtėviams, įvaikinusiems arba globojantiems jo biologinius brolius ir seseris.

Vaikų teisės beveik metus laukė, bet ko? Kūdikis gimdytojai net nebuvo atiduotas ligoninėje, jis iš karto buvo iš jos atimtas ir po 4 dienų atsidūrė kūdikių namuose. Teko girdėti istorijų, kad kai kurie globėjai gauna vaikus tiesiai iš ligoninės. Nežinau, ar tai tiesa, ar melas, tačiau mūsų atveju praėjo beveik metai, kol kažkas teikėsi apie jį informuoti. Kodėl mūsų nesusirado anksčiau?

Mus šis klausimas baisiai kamavo visą pusmetį, bet dabar grįžkime prie procedūrų. Užpildėme anketą ir nusiuntėme vaikų teisėms. Viską darėme el. paštu, kaip ir priklauso šiame technologijų amžiuje.

Atsiuntė mums informaciją apie Tautvydziuką ir jo nuotrauką. Kai ją pamatėme, abejonių nebeliko – Tautvydziukas turi būti kartu su broliais bet kokia kaina.

vaikas

Žinios apie sveikatos būklę labai kuklios – įgimta hipertrofija 3% ir sutrikusi natūrali raida. Tik tiek galite pasakyti apie beveik metukų vaiką? Turbūt kiekvienos mamytės medicininė knygelė keliolika kartų storesnė, nei mūsų berniuko… Tiek to, rizikuojam, kas bus, tas bus dėl tos sveikatos. Jei reikės – gydysim mažylį. Gydėm brolius, gydysim ir jį.

Tada parašėme prašymą. Vėl siuntėme el. paštu. Gavome dokumentų, kuriuos reikia surinkti sąrašą:

  1. Pareiškėjų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  2. Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituokęs; teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo išsituokęs; teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia kopija, jeigu teismas santuoką pripažino negaliojančia; teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium kopija, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium; sutuoktinio mirties liudijimo kopiją, jeigu asmuo yra našlys (našlė);
  3. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimai (forma Nr. 046/a);
  4. Pažymas apie šeimos sudėtį ir deklaruotą gyvenamąją vietą;
  5. Dokumentus apie šeimos gaunamas pajamas;
  6. Pažymą apie šeimos gyvenamąsias patalpas (Nekilnojamojo turto registro išduotą pažymėjimą apie įregistruotą nekilnojamą turtą arba nuomos sutartis);
  7. Kartu gyvenančių asmenų, vyresnių kaip 16 metų, sutikimus, kad Jūs taptumėte globėjais;
  8. Taip pat pateikite išvados apie pasirengimą būti įtėviais, kurią gavote s po įtėvių mokymų, kopiją.

Mums 7 punktas neaktualus, nes broliai labai norėjo naujo broliuko… 😉

Prasidėjo dokumentų surinkimo maratonas apie kurį papasakosiu kitame įraše.

Norėčiau grįžti prie to mus kamuojančio klausimo: kodėl mums nepranešė, kai Tautvyzdiukas atsidūrė kūdikių namuose iš karto, bet laukė beveik metus?

Paaiškinimą sužinojome vėliau. Pasirodo, niekur nėra reglamentuota, per kiek laiko vaikų teisės turi pranešti biologinių brolių ir seserų globėjams/įtėviams apie į kūdikių namus pakliuvusį mažylį. Tai reiškia, kad galėjo nepranešti ir metus ir dvejus be jokios atsakomybės. O kam? Juk valstybė apmoka kiekvieno tokio mažylio išlaikymą kūdikių namuose…

Labai tikiuosi, kad kitiems globėjams, išgyvenusiems panašią situaciją pranešė iš karto ir jie galėjo matyti tą kūdikystę.

Tiems, kas galvoja, jog kūdikiui metus augti kūdikių namuose yra „nieko tokio“, norėčiau trumpai paaiškinti apie tokį dalyką, kaip ryšys su suaugusiais. Kūdikių namuose vaikučių niekas ant rankų nečiūčiuoja ir nemyluoja. Tai yra draudžiama. Kodėl? Tam, kad kūdikis su kūdikių namų darbuotoja neužmegztų ryšio, nes jai išėjus ar tiesiog pasibaigus pamainais jis paprasčiausiai patirs stresą. Kitos auklėtojos tiesiog su tokiu vaiku nesusitvarkys, nes jis reikalaus savo „mamytės“. Kuo ilgiau kūdikis negauna tos šilumos ir negali užmegzti ryšio, tuo jam sunkiau tai padaryti paaugus. Dėl to nuėjus į kūdikių namus, mus šokiravo elgesys su kitais vaikais grupėje. Mes galvojome, kad tai nežmoniška, bet paskui supratome, kodėl. Vaikučiai laukia savo tėvelių. Vieni laukia tėvelių, kurie išsiblaivys ir jiems po kelių mėnesių bus grąžintos teisės, kiti laukia naujų… Kai kurie nesulaukia ir nuo 4 metų iš kūdikių namų keliauja į vaikų namus. Ten, kur suaugusieji neturi autoriteto, kur vaikai sunkiu metu gali atsiremti tik į kitų vaikų gležnus petelius.

Čia mes turime akivaizdų pavyzdį – Laimoną ir Karolį, kuriuos paėmėme 2 ir 3 metų. Jie nepripažįsta suaugusiųjų autoriteto iki šiol, nes tokių neturėjo savo pirmaisiais gyvenimo metais.  Koks čia autoritetas, jei kas dieną pasikeičia po 5-6 auklėtojas? Užmegzti ryšį mums su jais buvo sunku. Tikėsimės, kad su mažuoju jų broliu bus kur kas lengviau.

Kol kūdikis neturi ryšio su suaugusiuoju, jo normali raida sutrinka. Jis sunkiau mokosi žaisti, vėliau pradeda kalbėti ir vaikščioti, jam reikia kineziterapijos seansų. Kūdikis nedaug valgo, normaliai neauga, nesivysto kiti organai. Turime palyginti su kuo, nes Tautvydziuko antros kartos pusseserė yra tokio pačio amžiaus. Ji didesnė, guvesnė, nes nuo pat pirmų dienų su ja buvo mama ir tėtis. Nežinia, kiek laiko ją teks vytis. Gal ir niekada nepavysime, nes tik dabar pradedame vaikščioti pas gydytojus.

Prieraišumas yra ne tik fizinė, bet ir emocinė būsena, nes tik šalia suaugusiojo vaikas gali rodyti savo emocijas. Tautvyzdziuką kūdikių namuose lankėme du mėnesius. Per tą laiką nė karto negirdėjome jo verksmo, tik kažkokį mykimą. Vaikinas „dūdas paleido“ tik atvykęs į Vilnių, į naują savo būstą. Net vežamas mašinoje neverkė…

Kiekviena diena, praleista kūdikių namuose, o ne su šeima, vaikelį žlugdo ir fiziškai ir psichologiškai. Atminkite tai. Jie ten pavalgę, šiltai aprengti ir su šimtais žaisliukų, miega švariose lovelėse, žaidžia kieme ir net važinėja į ekskursijas autobusu prie ežero. Bet kiekvieną dieną jie yra žlugdomi psichologiškai, nes niekam jų nereikia, juos gimdytojai tiesiog paliko, išmetė, o kai kurie dar ir patyrė nežmoniškas kančias ir smurtą apie kurį niekas nieko nežino. Kūdikių namai yra katorga, kalėjimas, kur vaikai patiria psichologinę bausmę (gal kartais gauna ir fizinių, bet apie tai niekas garsiai nekalba…). Tik nežinia, už ką jie yra baudžiami…

Aš manau, kad savo Tautvydziuką mes ištraukėme iš valstybinio kalėjimo, kur jis būtų užsisėdėjęs gana ilgai, o gal ir visam gyvenimui…

Vaikai, Visuomenė , ,

Mūsų vaiko globa: pradžia

Susipažinkite su mūsų nauju šeimos nariu nuo kovo 22 dienos – Tautvydziukas*. Tautvydziukas yra labai guvus berniukas, tikras dzūkelis. Jis jau metų ir 2 mėnesių amžiaus. Pas mus jis jau du mėnesiai ir jau bando kažką kalbėti. Kiekvienu bandymu labai džiaugiamės, kaip ir džiaugiasi jo tikri broliai Laimonas ir Karolis.

mūsų vaikas

Tautvyzdiukas turi kitą pavardę, jis ne Kuitniauskas. Kol kas…

Mes esame su žmona oficialūs jo globėjai. Jis ne įvaikintas, tik globojamas. Paėmėme jį iš vienų Dzūkijos kūdikių namų.

Dabar Tautvydziukas pamažu apsipranta su naujais namais ir visais draugais, seneliais ir nuolatiniais pasivažinėjimais mašina. Iki tol jis viso to nematė, nes buvo laikomas gana izoliuotai. Iki šiol jis retai matė vyrus, jau nekalbant apie barzdas, todėl mano veido plaukai jam labai įdomus dalykas. Jis tiesiog smalsus berniukas, kurį mes su Vilma išplėšėme iš mūsų lietuviškos vaikų apsaugos sistemos.

Čia noriu pasidalinti iššūkiais, su kuriais mes susidūrėme bandydami globoti vaiką iš kūdikių namų.

Šioje mano rašinių serijoje atskleisiu tuos kančių kelius, kuriuos mums su žmona teko nueiti, kad Tautvydziukas atsidurtų savo tikrojoje šeimoje. Jis yra tikras Karolio ir Laimono kraujo brolis. Šie du mūsų dičkiai, kaip supratote, su mumis kraujo ryšiais irgi nesusiję, tik jiems (ne)pasisekė labiau – jie turi mūsų pavardę.

Apie visas procedūras – kituose įrašuose. Dabar noriu išreikšti savo nuomonę apie tą visą propagandą, kuri transliuojama mūsų žiniasklaidoje.

Visų pirma, mus su žmona labiausiai juokina Prezidentės raginimai įsivaikinti arba globoti ir pažadai, kad neliks vaikų namų. Gaila, pati Prezidentė yra karjeros moteris ir pati net ir po kelių metų, kai vėl taps Dalia Grybauskaite, nebandys pati globoti ar įsivaikinti vaiką. Labai norėčiau, kad ji tam ryžtųsi, nes būtų „nuleista ant žemės“ jau per pirmą susitikimą su vaikų teisių apsaugos specialistais.

Konstatuoju faktą: visa sistema yra prieš vaikų įvaikinimą ir globą. Tai yra valstybinis verslas, kurio atsisakyti niekas nenori. Kodėl? Todėl, kad tada be darbo liktų dešimtys tūkstančių biudžetininkų, o visi jiems skiriami pinigai atitektų visokioms šeimynoms, arba liktų valstybei. Įvaikinimo atveju tėvai negauna nė cento kas mėnesį už įvaikintą vaiką. Tiksliau sakant gauna kažką, bet apie tai – vėliau…

Politikų pareiškimai ir raginimai „įsivaikinkit, paimkite globoti“ yra tas pats, kas „užlipkit, va, į tą statų stulpą plikomis rankomis, jo viršuje rasite aukso gabalą“. Užlipti įmanoma, tik klausimas, kiek žmonių tam ryšis… Mes su žmona užlipom. Jau antrą kartą. Ir antras kartas buvo sunkesnis, nei pirmas. Ar ten buvo aukso gabalai, vis dar aiškinamės 😉 Ir greičiausiai teks aiškintis visą gyvenimą.

Norintys globoti/įsivaikinti vaikučius iš kūdikių ar vaikų namų turi suprasti, kad jų laukia tiek streso, kiek nė viena nėščia moteris nepatiria per 9 mėnesius. Įsivaikinimo procesas irgi 7 iš 10 atvejų trunka beveik ar net daugiau, nei metus – ilgiau, nei moteris pagimdo savo kūdikį. Mano tikslas ne gąsdinti žmones, o papasakoti, ko realiai jie gali tikėtis, nes rožiniai akiniai čia baigiasi labai didelėmis problemomis. Ir dėl to streso kalta valstybė ir jos idiotiška tvarka, kuri siekia apsaugoti tik tuos, kurie papuolė į jos glėbį. Tų, kuriuos mėto į šulinį, mirtinai sumuša, o paskui pjausto gabalais, kad sušertų šunims, niekas nesaugo, nes virš visko yra principas „vaikams yra geriau su biologiniais tėvais“. Absurdiškų principų valstybė turi ir daugiau, apie juos vėliau.

Ruošdamiesi globoti Tautvydziuką mes bendravome su 5-7 skirtingomis institucijomis. Su kai kuriomis bendraujame iki šiol, nes net ir po teismo sprendimo vis dar kyla įvairių nesusipratimų. Taigi biurokratijos matysite daug, jei sugalvosite įsivaikinti arba globoti. Atrodo, turėtų pakakti vienos Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kuri tuo ir turėtų rūpintis – kaip surasti globėjus/įtėvius ir kaip greičiau įkišti ten tuos nelaimėlius pas naujus žmones į šeimą. Deja, vaikų teisės dabar užsiėmusios kiek kitokiais reikalais. Tiksliau sakant – koordinavmu ir tarpininkavimu, nes kai busimieji globėjai su ašaromis akyse ateina prislėgti begalinio lakstymo nuo vieno valdininko prie kito, vaikų teisės paguodžia ir kai kur paskambina, sutvarko greičiau reikalus… Dabar toks jų darbas. Mano manymu, turėtų būti kiek kitoks.

Prezidentė gali dalintis skambiais planais, tačiau ji atsimuš į 1001 įstatymą ir teisės aktą, kuris trukdo tai padaryti norintiems įtėviams ar globėjams. Visų jų pakeisti neužteks nei 10 kadencijų… Tad jos kalbos – tuščios. Tai migla, kurią į akis pučia visi, kas tik netingi.

Visuomenė irgi gera. Ji vadovaujasi stereotipais, o ne sveiku protu. Kam jau įvyksta  nušvitimas, tas gal ir ryžtasi lipimui į tą aukštą stulpą. Didžioji problema yra keli stereotipai, dėl kurių vaikai iš kūdikių namų nėra laukiami šeimose:

  1. Visi vaikai kūdikių namuose yra nesveiki. O jūsų gimdyti vaikai –  sveikuoliai? Jiems nebėga snarglys, nelūžta rankos, neiškyla didelis guzas? Vaikai serga, nes jų organizmas dar neturi visų apsauginių funkcijų, nesvarbu, ar jie kūdikių namuose, ar savo biologinių tėvų namuose.
  2. Visi vaikai yra alkoholikų pamesti. Jei jūs kiekvieną savaitgalį susitinkate su draugais ir išgeriate po pora butelių vyno, tai manote, kad jūsų atžalai neklius to alkoholio? Visi normalūs tėvai ir šeimos vartoja alkoholį, bet nepripažįsta, kad jie alkoholikai – bet kada gali nutraukti ir išbūti negėrę mėnesį ar ilgiau be jokių pasekmių. Nereikia kaltinti alkoholikų, nes apsigimusių vaikų yra ir sveikose šeimose.
  3. Visi vaikai yra būsimieji banditai ir vagys, nes tokie jų genai. Apie genus galime diskutuoti iki nukritimo. Aš turiu akivaizdžių pavyzdžių iš savo artimųjų gyvenimo, kad genai pralaimi prieš auklėjimą. Tai reiškia, kad kaip išauklėsime tuos įvaikintus ar globojamus vaikučius, tiek jie ir bus linkę į nusikaltimus. Viskas priklauso nuo auklėjimo, o ne nuo genų. Genai apsprendžia ligas, išvaizdą, bet ne socialinius įgūdžius.

Stereotipų yra ir daugiau, ir jie mus su žmona ne kartą persekiojo. Daugelis klausia „kaip jūs nebijot to vaiko imti globoti?“ Mes nebijom, nes puikiai suprantam, kad nesvarbu, kas gimdo, svarbu – kas augina ir auklėja.

Apie tai pabandysiu parašyti dar ne vieną straipsnį, nes tylėti nebenoriu. Žmonės turi žinoti, kas vyksta šioje vaikų juodojoje rinkoje. Mano tikslas – ne loti ant valstybės, o pasiūlyti ir keletą minčių, kaip viską galima būtų padaryti geriau. Bet pirmiausia tai papasakoti savo vaikų istoriją…

* Šiame bloge jo vardą rašysiu specialiai su klaida, tiksliau sudzūkintą – Tautvydziukas. Taip apsaugosiu jį nuo tų, kurie vėliau bandys jo vardo ieškoti per paieškas – žinau, kaip viskas veikia, tad bent tai kuriam laikui turėtų padėti. Namuose jo taip nevadinam, tad jis taip gatvėje pašauktas neatsilieps…   

Tęsiniai:

1 iššūkis – sutikimas.

Auklėjimas, Vaikai, Visuomenė ,