Mano asmeninis gyvenimas

šeima ir namai

Nusipirkome naują automobilį – Renault Grand Modus

Kov 9

Posted by maruxz in Parduotuvės | Comments

Vienas iš retesnių momentų šeimoje būna automobilio pakeitimas. Nusibodo kišti į remontus prieš 1994 metus pagamintiems automobiliams, tad kažkaip pasispaudėm ir nupirkom 2008 metų Renault Grand Modus Alize 1,2 TCE. Automobilis nedidelis, bet vis tiek vienatūris (atitikmenys – Opel Meriva, Nissan Note, Citroen Xsara Picasso, Toyota Verso,  Honda Jazz ir t.t.) kaip ir jo didesnysis brolis Scenic.

Iš pradžių galvojome pirkti Scenic, bet nenorėjom ieškoti per mašinų turgus. Salone buvo tik 2,0 tūrio, taigi degalų sąnaudos mums pasirodė per didelės, kadangi pagrindiniai mūsų važiavimo maršrutai yra Vilniaus miestas ir aplink. Į kaimą važiuojame kartą per 3 mėnesius, taigi didelio ir nereikėjo. Su automobiliu po užsienius irgi nesitrankome, nes atostogos reiškia kelias valandas trunkantį skrydį be jokių rūpesčių, o ne važiavimą 1000 kilometrų neatplėšiant akių nuo kelio ir GPS.

Moduso ilgis – 404 cm, o tai jau daugiau nei pusmetriu trumpesnis nei mano Mazda 626. Tai irgi turėjo įtakos renkantis Grand Modus, o ne Scenic, kad ir koks populiarus jis bebūtų. Variklio galia irgi pakankama. Nors tik 1,2, bet yra 100 AG dėl turbinos. Mieste pakanka, o raliuoti su vaikiška kėdute ant galinės sėdynės aš tikrai nesiruošiu ;) Galų gale, mašina yra ne mano, o žmonos. Aš kurį laiką važinėsiu su jos 1993 metų Ford Fiesta, į kurios remontą sukišta kelis kartus daugiau nei ji pati verta yra. Kiek tai truks – nežinau, nes remontuoti Fiestos irgi nebeapsimoka, o ją parduoti galima tik į metalo laužą. Šiaip svajoju apie nedidelę mašinytę – Toyota Yaris ar Kia Rio ar tą patį Renault Clio. Aišku, MINI neįpirkčiau…

Nesakysiu, kiek mums tas Modusiukas kainavo, saugumo sumetimais užtušuavau ir numerius. Iki liepos dar galioja gamintojo garantija, tad papildomų išlaidų neturėtumėm turėti bent pora metelių (padangų ir tepalų keitimai nesiskaito). O tai yra svarbiausia, nes paskaičiavus, kiek sukišame į savo senų automobilių remontus, plaukai piestu stojasi ne vien tik ant galvos…

Vilma su naujuosu savo Renault Grand Modus

Tags: ,

Persergame suaugusiųjų žaidimų ligomis

Kov 3

Posted by maruxz in Pomėgiai | Comments

Pastaruosius metus esame užsikrėtę Facebooko žaidimų manija. Vakar žmona atvėrė man akis, kai pamatė, kad draugauja su 200 žmonių, iš kurių pažįsta kokį 30.  Visi kiti – žaidimų draugai, kurie padeda mušti mafijozus, tvarkyti fermą, virti valgį kavinėje, nuprausia gyvūnėlį apsilankę virtualiuose namuose, atsiunčia maisto ir dekoracijų žuvytėms, padeda veisti gyvūnėlius zoologijos sode ir t.t. Aš turiu virš 800. Vienu metu abu žaidėme apie 10 žaidimų. Dabar jau mažiname. Šiandien atsisveikinau su vienu iš populiariausių Facebooko žaidimų Cafe World.

Būti vienu iš kelių milijonų žaidžiančiųjų yra kažkas… Nors neaišku, kas, nes jų taip ir nematai, nors skaičiai įspūdingi. Žaidimai pritraukia savo bendruomeniškumu. Vienas juose nieko nepasieksi, bet su būrio aktyvių draugų pagalba viskas eina kur kas greičiau ir įdomiau. Nuolatiniai iššūkiai kažką atlikti daro šiuos socialius žaidimus įdomius. Jei tokių iššūkių pritrūksta, arba jie pasidaro vienodi, žmonės juos palieka. Taip ir atsitiko dabar su keletu populiariausių Facebooko žaidimų. Fermoje iš detalių reikia surinkti tvartą. Mafia Wars žaidime iš detalių reikia pastatyti namą, kuris neš pinigus. Cafe World reikia surinkti iš nedidelių detalių prieskonių spintą. Visur tas pats. Taigi, jau tampa nebeįdomu…

Šiuo metu pasilikau žaisti tik 3 žaidimus: Mafia Wars, FarmVille ir Castle Age. Mafia Wars nereikalauja kasdieninės nuolatinės priežiūros. FarmVille dar turiu nepasiekęs tam tikrų iššūkių, bet jau ne už ilgo nusibos. Castle Age yra bene įdomiausias mano žaidimas, nes čia reikia daugiau bendruomeniškumo, nei kituose. Kiek draugų turi, tiek jų gali pasikviesti į mūšį prieš mistinį drakoną ar pabaisą, kurio kartais nepavyksta nugalėti per 5 dienas net ir su 100 žmonių pagalba. Greičiausiai netrukus atsisveikinsiu ir su ferma…

Žmona Vilma vis dar žaidžia Zoo World, FarmVille, jau nebesirūpina nė vienu akvariumu ir kavine, taip kad irgi jos žaidimai užsibaigs.

Čia kaip vaikams užeina manija žaisti bakuganais. Po kurio laiko, kai daug pasieki, pasidaro nebeįdomu. Tada ieškai, kuo tą virtualų rūpestį pakeisti. o pakeisti jį galima daug kuo, kad ir kryžiažodžių sprendimu. Gal atsiradus namuose mažam vaikeliui ir kryžiažodžiams laiko nebeliks?.. ;)

Tags: ,

Rankų darbo šviestuvas – kaip pasidarėme

Sau 27

Posted by maruxz in Namai, Namų meistras | Comments

Savaitgalį užėjome į Senukus pirkti šviestuvo. Mūsų miegamasis – žalias, tad ir šviestuvas turėjo būti panačios „pakraipos“. Radome kinišką gaubtą, bet baltą. kaina normali – virš 20 litų. Radome lygiai tokį patį, tik žalią. Vos neatsisėdau ant grindų, kai pamačiau, kad už žalią tokį patį šviestuvą prašoma 45 litų! Apiplėšimas vidury baltos dienos! Juk skiriasi tik medžiagos spalva, Na, gal dar šviestuvas buvo pagamintas labiau išsivysčiusiame Kinijos mieste, o ne kaime, kaip baltasis, dėl to ir kaina skiriasi… Tada nusprendėme pasidaryti šviestuvą, o tiksliau, gaubtą patys.

Nuėjome į Maximą ir už 5 litus nusipirkome žalių mezgimo siūlų ritinėlį ir pakelį balionų už 2 litus (pirkome daugiau tam atvejui, jei sprogtų). Namie turėjome tapetų klijų (nežinau, kodėl jie turi pavadinimą „lipalas“). Taigi, pripūčiau balioną. Siūlus mirkiau lipalo kibire, o žmona juos vyniojo ant baliono. Taip suvyniojome beveik visą ritinėlį ir palikome džiūti ant drabužių džiovyklos.

Po poros dienų džiūvimo ir namų smardinimo, balioną susprogdinome. Jis sukrito į vidų, tad išrapštyti nebuvo sunku. Žmona apipurškė jį plaukų laku, kad blizgėtų. Jei man kas būtų leidę, dar jį būčiau apipurškęs dezodorantu, nes vis dar smirda. Taip pat mano žmonytę jį apklijavo fluorescensinėmis žvaigždutėmis, kurių pas mus miegamajame pilna ant lubų ir sienų.

Beliko tik užmauti ant laido ir patrono su energiją taupančia lempute. Deja, tokio daikto dėti ant paprastos kaitrinės lemputės negalima, nes gali užsidegti. Energiją taupančios lempos neįkaista, todėl pavojaus nekelia.

Dabar mūsų miegamasis turi naują, rankų darbo šviestuvą. Graži romantiška žalsva šviesa, ramina mus po dienos darbų…

Sunkmečiu ir 20 litų brangesnė prekė yra svarbi, o fantazija padeda sutaupyti. Tiesa, tai kainuoja nemažai nervų, jei ne viskas pavyksta iš karto ;) (taip, aš, murkydamasis po tuos tapetų klijus, buvau labai nepatenkintas tokiu šlykščiu darbeliu…)

Tags: , , ,

Magnetinis peilių laikiklis

Sau 25

Posted by maruxz in Namai, Parduotuvės | Comments

Žmona liepė niekam nepasakoti, kad ir kiti nepasidarytų to paties, bet aš taip negaliu… ;) Noriu pasidalinti mažom smulkmenom, kurios padeda man virtuvėje ir namuose. Vieną tokią smulkmenėlę neseniai įsigijau. Tai – magnetinis peilių laikiklis. Vietoj 2 medinių stovelių, į kuriuos peiliai ne visada telpa prie sienos priveržiau magnetinę juostą, prie kurios paprasta prilipdyti virtuvinius peilius ir žirkles (prašau neaptarinėti pačių peilių kokybės).

Pirkau tokį daiktą už 20 litų „Senukuose“. Atrodo nerealiai gerai. Aišku, yra ir brangesnių, profesionalesnių, bet pagal virėją ir kepurė… t.y. magnetinis peilių laikiklis ;)

Visiems rekomenduoju, kas neturi ugtelėjusių vaikų, kurie tuos peilius galėtų pasiekti ir susižeisti. Iki kokių 5 metų nepasieks, o vyresniems jau galima paaiškinti, kad peilių neliestų. Bet čia kiekvienoj šeimoj savaip, taip kad būtina apsvarstyti šio daikto naudojimą šeimoje.

Tags: , , ,

Vyriški apatiniai kalconai

Sau 19

Posted by maruxz in Parduotuvės | Comments

Jau antrus metus iš eilės ieškau tokio vyriško rūbo kaip apatinės kelnės – vadinamieji „kalconai“. Kai buvau vaikas, turėjau tokius šiltus melsvus kalconus, su kuriais būdavo labai gerai eiti ant kalno žiemą. Paskui, kai paaugau ir pradėjome su tėvu ir broliu eiti kirsti miško prie -25C, tai irgi labai pravertė.

Tie laikai praėjo, atsirado slidininko aprangos, kurios ir plonesnės, bet ir brangesnės, bet gerumu tikrai neprilygsta kalconams. Šią žiemą vėl nusprendžiau, kad reikia susirasti ir nusipirkti.

Maximoje jų neradau, „skuduryne“ – irgi. Matyt neatveža, arba iš karto juos išgraibsto. Radau tik interneto parduotuvėje. Kariniai švediški vyriški kalconai. Kaina juokinga – tik 14 litų. Pabandysiu nupirkti kelias poras iš tos internetinės parduotuvės – nuvešiu per Velykas broliui ir tėvui. Jiems, žiemą dirbantiems lauke, tikrai pravers. Pravers ir man su vaikais keliaujant pasivažinėti rogėmis ant kalniuko. Baisiai nemalonu, kai eini ir sąnariai braška :) Ką jau ten kalbėti apie organus, kurie tiesiogiai atsakingi už mano tolimesnę šeimos ateitį ;)

Jei kam tie kalconai atrodo juokingi, tai juokitės į sveikatą, bet su dviem džinsais eiti ant kalno labai nepatogu :) Be to, tai apatinis rūbas ir jo nesimato, užtat šilta. Vilnonių triusikų juk nenešiojat. O gal moteriškas „tymkes“ ar pėdkelnes geriau apsivilkt? Vat tada būtų tikrai juokinga :) . Prostata ir kitos su TUO susijusios problemos jau nebejuokingos, tad vyriškiai, saugokime save DABAR nuo kateterių Santariškių klinikose ATEITY. (Kas nesuprato, aiškinu: Prostatos vėžys kasmet į kapus nusineša labai daug vyresnio amžiaus lietuvių vyrų). O šiaip pūslės uždegimas irgi baisi liga.

Tags: , ,