Kur dėti vaikus vasarą?

Taigi, klausimėlis už 10000 eurų – kur dėti vaikučius vasarą?

  • Pas močiutę kaime? Gal kokį mėnesį…
  • Į stovyklą? Savaitei, be to gana brangu…
  • Namie? Nuo kompiuterio smegenys išvarvės tiksliai, o knygų likę vieni jie neskaitys nei garsiai, nei tyliai. Be to vienų vaikų namie palikti nelabai ir galima…
  • Kieme? Ten jie galės mušti mažesniuosius, laužyti medelius, vos nepapuls po mašina, nudauš kaimyno mašinos veidrodėlį ir susiras naujų blogų draugų kompaniją… Brrrr, net plaukai pasišiaušė nuo tokios minties…
  • Darbe pas tėtį ar mamą? Bingo! Galiu sau leisti, nes dirbu vienas. Mama irgi gali nors ir su išlygom…

Karolis piešia darbe

Aišku, su darbu galima beveik atsisveikinti, nes vaikams nuolatos norisi bendrauti, ir jiems nė motais, kad rašai rimtą straipsnį ir greitai reikia jį nusiųsti… Čia slypi kita bėda – darbo efektyvumas sumažėja net 50%. Iš kur žinau? Labai paprasta pamatuoti. Per dieną parašau laisviausiai 4 straipsnius. Kai mano Laimonas ar Karolis lankosi pas mane darbe – daugiausiai galiu parašyti 2. Realistiškiausias variantas – 1 straipsnį. Štai tau ir darbingumas. Gerai, kad vasarą tiek daug darbų nėra (uždarbis, aišku, irgi mažesnis).

Kokia išeitis iš šios situacijos?

Deja, ji kol kas panaši į mokslinę fantastiką, nors užsienyje tai nesunkiai įgyvendinta. Vaikai vasarą galėtų praleisti mokykloje neformaliojo ugdymo pamokose. Jei pedagogai rengtų piešimo, dainavimo, futbolo, krepšinio, vaidybos, anglų ar rusų kalbos papildomas pamokas ar būrelius kas dieną, su mielu noru visur leisčiau ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais jie abu keliautų į mokyklą. Mums vasarą tik mokyklos daržą reikėdavo valyti ir klasių sienas plauti (privalomai 2 savaites) prieš 20 metų. Tokios veiklos savo vaikams nenorėčiau, nors dabar atrodo, kad tai būtų visai į naudą. Bet piešimo ir rankdarbių ar šokių būreliai per vasarą vykti tikrai galėtų. Plius ekskursijos į tam tikrus objektus ir vietas. Autobusiukus mokyklos turi, tad galima už papildomus kelis eurus juos išleisti ir į dailės muziejų, ir į Europos parką, ir į planetariumą. Kažkur girdėjau diskusijas, kad reiktų prailginti mokslo metus. Tam nepritariu griežtai. Mūsų vaikai ir taip labai intensyviai mokosi, o abiturientai iš viso pas medikus po egzaminų atsiduria nuo psichinių sutrikimų. Gal geriau imti pavyzdį iš norvegų ir leisti vaikams truputį varnų ir balandžių paskaičiuoti vietoj 5 matematikos uždavinių? Aišku, kitų norvegiškų ekstremalumų privengti reiktų, tačiau neformalusis ugdymas vaikams visada yra įdomesnis, nei pratybų sąsiuviniai ir lenta.

Žodžiu, gali atsirasti dar vienas būdas vaikams neleisti nuklysti baisiais klystkeliais vasarą. Tik reikia tą krepšelį kažkaip kitaip padalinti, kad vaikai galėtų savo laisvalaikio vieta laikyti ir mokyklą, ne tik babos daržus su žirniais ir morkom…

Darbas, Vaikai , ,

Tikros atostogos

Rašau šį įrašą po ilgos pertraukos. Reikės parašinėti dažniau, nes kažkas galvojo, kad jau numiriau. Iš tiesų ne, bet ne apie tai norėjau šį kartą pasidalinti savo nuomone.

Šiais metais pajutau tikras atostogas.

Ne, ne dėl kelionės į Egiptą birželio mėnesį…

Ne, ne dėl to, kad vasara šalta ir lietinga…

Ne, ne dėl to, kad darbų sumažėjo per pusę…

Priežastis yra viena – vaikus išdalinom močiutei ir babai į skirtingus kaimus. Laimutis ir Karoliukas irgi nuo mūsų atostogauja pas senelius. Jie neverčia jų plautis dantų, valgyti, ko nenori, dirbti, ko nenori, skaityti ir rašyti, kad nepamirštų prieš mokyklą… Jiems dabar darymas ko tik nori metas.

Tuo tarpu man – visiškos atostogos… mano smegeninei. Jokio triukšmo namie, jokio streso, jokių ankstyvų ir greitų atsikėlimų. Aišku, keista, kai vaikų nėra šalia. Atrodo, kad pasaulis labai nykus, tačiau smegenys jau kartais pasiilgsta tų muštynių-peštynių ir iššūkių – ar sugebėsiu tas 6 valandas, kol pirmokėlis spręs vieną namų uždavinį ir baubs nežmonišku balsu, iškęsti ant jo nepakėlęs balso?.. Kas turi pirmoką ar turėjo, supras, apie ką aš čia 😉

Dabar vaikai eis abu į mokyklą. Reiškia padidės atsakomybė ir dabar teks dvigubai pasistengti neišvesti savęs iš proto. Taigi, mėgaujuosi dar vienu mėnesiu karštos vasaros ir ramybės. Man nereikia Palangos, nei Hurgados. Pakanka tik ramiai pabūti kaime arba net mieste, bet be vaikų. Aišku, jų pasiilgau baisiausiai, tačiau supratau, ko man trūko visus praeitus metus…

Marius ir Laimonas

Auklėjimas, Bendrai ,

Google reklama asmeniniam blogui reklamuoti

google reklamaSvarstau galimybę pradėti uždarbiauti iš savo asmeninių blogų. Gal kažkam tokios mintys ir pasirodys naivios, bet nepabandęs nesužinosi.

Planas paprastas – kai kuriuose bloguose galima įsidėti reklamos. Realiai iš to galima uždirbti keletą eurų per mėnesį. Dabar nieko nedarydamas uždirbu kažkur apie 10 eurų. Taigi, reikia padidinti asmeninių tinklaraščių lankomumą ir tada uždarbis bus didesnis.

Vienas iš lankomumo didinimo būdų yra Google reklama. Tai reklaminiai tekstai paieškoje pagal tam tikrus raktinius žodžius.

Suprantu, kad yra ir pora neaiškių detalių. Viena jų – ką reklamuoti. Čia galima padaryti tokį dalyką. Reklamuojama paslauga gali būti pats blogų rašymas. kitas momentas – paruošti kažkokį įdomų ir išsamų blogo įrašą ir jame įdėti ne dvi reklamas, o keturias. Tokiu būdu straipsnis asmeniniame tinklaraštyje paverčiamas savotišku „landing page’u“. Tai labai svarbu Google reklamos kampanijai, nes lankytojas turi eiti ten, kur jis iš karto galėtų gauti tai, ko ieško. Ir jokių apgavysčių! Jei rašau apie SEO, tai ir reklamuosiuosi su SEO susijusiais raktiniais žodžiais.

Įdomiausias eksperimentas bus su šiuo tinklaraščiu. Tai ne profesinis, o asmeninis blogas, todėl reikės labai gerai pasukti galvą, ką jame galėčiau parašyti tokio, kad žmonėms būtų naudinga. Receptai? Variantas neblogas, bet čia gali iškilti ir antroji dilema.

Antroji dilema visoje šioje „aferoje“ yra ta, kad puslapio reklamai galiu sumokėti daugiau, nei gausiu. Google reklama yra gera tuo, kad reikia mokėti tik už paspaudimus. Čia didelė rizika. Variantas yra vienas – žaisti su ilgais raktiniais žodžiais ir labai aiškiai apibrėžti auditoriją, kad paspaudimo kaina būtų kuo mažesnė. Tuo tarpu su reklama puslapyje irgi reikės padirbėti, kad būtų rodoma reklama, kuri atneša daugiausiai pinigų. Tai galima padaryti pasižiūrėjus į kai kurių dabartinių puslapių rezultatus. Akivaizdu, kad kreditai yra gana perspektyvi tema, bet kur kas perspektyvesnė gali būti sveikatos apsauga. Žodžiu, kiekvienu atveju reikės gerai pasukti galvą. Jei šis eksperimentas išdegs, bus galima šiek tiek užsidirbti ir prisidurti prie algos neinvestuojant labai daug į reklamą ir populiarinimą.

Kaip ir visada, atsiremiam į teisingai paruoštą įdomų turinį. Tai daryti tikrai moku.

Darbas, Pomėgiai , ,

Susipažinkite – Pifkis

Susipažinkiite – tai Pifkis. Labai rimtas šuo!

pifkis šuo

Pifkis yra Lietuvos dvorterjeras – labai išdykęs ir nenuorama šunis. Jo dantys labai smailūs, o gomurys – juodas, todėl yra labai piktas ir pavojingas. Gaudo vištas. Bando įkąsti katinui Tigriui į uodegą, bet gauna su letena per snukį…

Pifkis dar mažas ir neišmokytas gerų manierų, nes sysioja ant grindų, lauk nesiprašo… Labiausiai mėgsta būti nešiojamas. Kartais net kaip kūdikis.

Pifkis jau gina savo kaulą urgzdamas ir kasdamas į pirštą. Jei neišbėgs į gatvę, bus labai fainas šuo po kelių mėnesių :)

Foto, Gyvūnai ,

Rudeninės pramogos

Negalvokit, kad skundžiuosi. Nesiskundžiu. Tik šiaip svarstau. Ruduo – sunkiausias metų laikas. Dėl to, kad kiekvieną savaitgalį reikia griebtis darbų iš peties.

gyvenimas kaime

Ką veikiau praeitą savaitgalį? Kaime Tauragės rajone pas tėvus pjovėme kiaulę, tvarkėme skerdieną, rinkome obuolius spaudimui ir darėme 100 kitų smulkių darbų.

Ką veikiau prieš dvi savaites? Buvau kaime Varėnos rajone, kur kasėme likusias bulves kauptukais, nes mūsų kultivatorius tiesiog taip giliai negalėjo išarti. Po nukasimo kauptuku, teko su kultivatoriumi dar kartą lauką perarti, surinkti pražiopsotas bulves. Taip pat iš daržinės atnešti krūvas seno šieno ir užkloti juo visus medžius, krūmus ir braškių lysves. Ačiū dievui, kad tik nešiau, nes klojo žmona ir uošvienė.

Ką veiksiu šį savaitgalį? Važiuosiu į kaimą ir nuimsime burokus, juos reikės išvirti ir sutakvavus dėti į stiklainius, taip pat reikės sutvarkyti šiltnamį ir gal uždėti komposto ir jį aparti…

miškas ir rūkas

Ar pagaunate kampą? Aš ariu, dirbu kaimietiškus darbus ir taip kiekvieną savaitgalį. 1997 metais, kai pagaliau palikau savo kaimą ir išvažiavau į Vilnių galvojau, kad dabar tai jau tapsiu miestiečiu. Vaikščiojau į teatrus, ŠMC, koncertus, parodas, žiūrėjau nekomercinius filmus Atviros Lietuvos fonde ir visaip, kaip tik įmaniau bandžiau mėgautis miesčioniško gyvenimo malonumais. Po dešimties metų vedžiau tikrą miestietę, kuri per paskutinius 7 metus parsitempė mane atgal į kaimą… Ot, gyvenimo ironija :) Nuo prigimties nepabėgsi? Buvai kaimiečiu, tai tokiu ir liksi? Gal ne tokiu, nereikia čia persūdyti. Dabar kaime pas mane išmanusis rankoje, nuolatos postinu nuotraukas į Instagramą ir Facebooką – kaip tikras turistas iš miesto lietuviškame kaime… Dar ne viskas prarasta… Bet bus, nes bandom įgyvendinti savo svajonę ir iš buto persikelti į nuosavą namą už Vilniaus. Va tada jau tiksliai tapsiu kokio kaimo gyventoju.

Planuoji žmogus būti miestiečiu, o paskui še tau, atgal į kaimą…

Iš kitos pusės gerai – nuolatos grynas oras, nuolatinis judesys (pilvas ir taip užaugo prie kompo trūnijant kiaurą dieną), sveikas maistas. Ypač maistas yra ta motyvacija, nes, jei reikėtų viską pirkti parduotuvėje, būtume seniai bankrutavę…

Namai