šeima ir namai

Pirmasis Laimono ir Karolio slidinėjimas

No Comments

Šiandien – įsimintina diena. Vos per valandą laiko abu jaunuoliai jau leidosi nuo kalno ant slidžių stovėdami. Imlumas neišpasakytas, net rodyti pavyzdžio nereikėjo…

Viskas prasidėjo nuo to nelemto Kalėdų senelio, kuris padovanojo plastikines slides. Ne naujas, todėl apkaustai nelabai geri, tačiau įsispirti galima. Po metų jų batai bus dar didesni ir, deja, ant jų visai nepastovės. Ne esmė tos slidės, svarbu, kad gerai čiuožia, ir jų sulaužyti kol kas nematau jokių galimybių.

Vos pastatyti Laimonas ir Karolis ant slidžių, iš karto pradėjo šliuožti. Tiesa, kritimai sukėlė didelį nepasitenkinimą. Jie dar nesupranta posakio „su mokslu niekas negimė“, todėl bet kuris kritimas jiems yra eilinė nesėkmė, kurią nuplauti gali tik ašaros, kartais susimaišiusios su snargliu… Nieko, po 1000-jo nukritimo jie gal ir supras, kad verkti galima, bet nebūtina. Aišku, aplinkiniams tos ašaros padaro didelį įspūdį ir jie puola svetimų vaikų gelbėti.

Pastebėjau tokį dalyką. Kai Laimoną prilaikai, pastumi, aiškini ką daryti, jis būtinai nukrenta ir dar šaukia „tėtia, ateik, padėk, negaliu atsistoti…“. Kai nieko neaiškini ir leidi važiuoti kaip moka – viskas pavyksta. Neįtikėtina! Reiškia, viską jaunuolis pats moka, tik su prisilietimu arba užkalbinimu atsakomybė už savo veiksmus iš karto pereina man. Parėkia jis ant šono parkritęs, o kai mato, jog dėmesio nekreipi, ima ir atsistoja. Man tik neramu ne dėl jo rėkimo, o dėl tų smerkiančių žvilgsnių pro langus ir balkonus. Tikriausiai jie mano, kad esu despotas ir nemyliu savo vaikų. Bet kaip jie išmoks slidinėti, jei visada lakstysi paskui su pagalvėle, kad nenuvirstų? Ne, taip tikrai nebus. Geriau dabar jie palies ašaras, bet vėliau bus tvirti ir turės pranašumą prieš pulkus mamyčiukų, kuriuos jie dabar susitinka kieme.

Keletas foto iš pirmojo Laimono ir Karolio slidinėjimo Perkūnkiemyje:

Mūsų namų buitinė technika

No Comments

Kažkaip seniau brandinau idėją pasigirti savo namų technologijomis. Kompiuteriais ir fotoaparatais jau gyriausi seniau, dabar beliko tik pasigirti kitais prietaisais. Tikiuosi, kad vagys šio blogo neskaito, o jei jau skaito, tai tikrai vargintis nereikia – kaimynai turi prabangesnių daiktų, tad eikite pas juos :)

Didžiausia namų prabanga yra, aišku, šaldytuvas. Atskleisiu paslaptį – virtuvės baldų spalva parinkta būtent pagal šaldytuvo spalvą, o ne atvirkščiai. Pamenu kažkada vienoje didelėje buities prekių parduotuvėje pamatėme kreminės spalvos „Side-by-Side“ šaldytuvą LG. Žmonai Vilmai jis taip krito į akį, kad nusprendėme jį nusipirkti, kai turėsime savo butą. Vos tik įsikraustę į butą, puolėme ieškoti šio šaldytuvo, bet, dejas, tas vienintelis modelis buvo parduotas. Gerai, kad buvau užsirašęs tikslų jo modelį. Kreipiausi į vieną padėvėta buitine technika prekiaujančią įmonę, kuri užsakė šį šaldytuvą. Po mėnesio jis atvažiavo… Beje, jau buvo sugedęs – per nekokybiškai užlydytą vamzdelį išbėgo freonas. Meistras prileido naujo, o nuo to laiko jau antrus metus neturiu jokių nusiskundimų.

Vonios kambarys pas mus mažas. Kaip seniau Vilma ten galėjo kirpti – neįsivaizduoju… Kaip ir visuose namuose yra skalbyklė. Su ja irgi cirkų buvo, nes laukėme jos 2 mėnesius. 40 centimetro gylio Candy skalbyklė, kuri gali skalbti 6 kg. skalbinių tada buvo gana retas paukštelis. dabar jau yra nemažai tokių negilių, per šoną atidaromų skalbyklių, o tada toks modelis ir kainavo brangiai, ir tokių pasirinkimas buvo nedidelis. Skalbyklė gera, vietos taupo 20 centimetrų (standartinės skalbimo mašinos gylis yra 60 centimetrų), tačiau kai užsimanėm ant jos pastatyti džiovyklę, paaiškėjo, kad 40 cm gylio džiovyklių nebūna… Vietos taupymas turi ir savo trūkumų, pasirodo.

Įmontuojama buitinė technika mane šiek tiek baugina. Bijau, kad suges, nes prisimenu, kiek turėjau problemų, kol pajungiau indaplovę Beko. Nuo indaplovės iki kanalizacijos vamzdžio – daugiau nei 2 metrai, tad teko gerokai pavargti… Pirkome ją mažą ir kompaktišką, nes įsivaizdavome, kad indus plausime retai. Dėl šio sprendimo kartais gailiuosi, nes kai esame keturiese, indų paprastai būna 2 kartus daugiau. Yra ir šviesioji pusė. 4 asmenų šeima šalto vandens suvartojame 2-3 kubinius metrus per mėnesį, karšto – 2 kubinius metrus. Vandenį taupanti indaplovė tikrai prisideda prie tokio taupumo.

Nesame virtuvės vergai, maisto gaminimas mums yra būtinybė, o ne koks hobis ar malonumas. Electrolux kaitlentė ir įmontuojama orkaitė kaip tik buvo akcijinis paketas, tad labai daug dėmesio jai neskyrėme. Reikėjo pirkti išsivalančią, nes gramdyti prikepusius riebalus nepatinka nei man, nei žmonai. Kai vaikai paaugs reikės įvesti bausmę – orkaitės valymas (tualetą valo sėkmingai…). Bet kuriuo atveju esame patenkinti, nes maistą gaminame ne taip jau dažnai.

Gartraukis pas mus nenustatytos veislės, įmontuojamas, tad apie jie nieko gero pasakyti negaliu. Turim Philips dulkių siurblį, apvyniotą izoliacija. Jam jau du garantiniai laikotarpiai pasibaigę (tiksliau sakant, jis senesnis, nei mūsų pažintis ir santuoka). Lygintuvas antrojo pabrolio – dovanotas iš Anglijos vestuvių proga. Kadangi nesu kostiumuotis, jis naudojamas dažnų dažniausiai 1 kartą per savaitę. Aišku, naudojamės elektriniu virduliu. Jis pas mus parvežtas iš Vokietijos – Bomann. Veikia taip garsiai, kad kartais net televizoriaus nesigirdi. Galingumas 2000 W tai užverda labai greitai. Garų puodą Tefal pastaruoju metu naudojame retai.

Dažniausiai tada, kai užsimanome padaryti lietuviškos mišrainės, nes bulvės su lupenomis ir morkos geriausiai verda būtent jame. Šis puodas – naujausias mūsų buitinės technikos šeimos atstovas – padovanotas žmonai per paskutinį gimtadienį.

Didžioji dalis elektronikos prietaisų mūsų namuose buvo nupirkta internetu. Bet kuri internetinė parduotuvė gali pasiūlyti geresnes kainas, nei buitinės technikos tinklai. Tereikia tik gerai paieškoti ir pasilyginti kainas.

Atrodo, kad esame normali šeima, kaip ir daugybė kitų. Visi miestiečiai turi skalbimo mašinas, šaldytuvus, orkaites. Jei ateis vagys, tai tegul apvagia ir kaimyną – galės palyginti, pas kurį buitinė technika brangesnė :)

Mama grįžo į darbą kirpykloje

No Comments

Po dviejų metų pertraukos, mama Vilma grįžo į darbą. Dabar bando įsivažiuoti į pasikeitusią darbo rinką :) Per tuos pora metų daug kas pasikeitė, todėl dabar mūsų vakarinių diskusijų tema yra darbas, mokesčiai, verslo liudijimai…

Keičiasi ir mūsų šeimos rutina. Vaikai į darželį paprastai nuvažiuodavo su tėčiu, o parvažiuodavo jau su mama. Dabar mama dirba kirpykloje iki 8 valandos vakaro, tad vaikus tenka paimti man. Tai sukelia nedidelių nepatogumų, nes reikia per visą miestą grūstis per kamščius, o ir tai kartais vaikus tenka paimti iš budinčios grupės (grupė, kuri surenka vaikus ir dirba iki 18.30). Nors Vilmos kirpykla Fabijoniškėse, bet vaikų paimti ji negali kritiniu atveju. Kur tu juos dėsi nuo 6 iki 8 kai pats didžiausias žmonių antplūdis?.. Žodžiu, tenka aukoti savo darbo valandą ir norom nenorom atsigriebinėti laisvalaikio su vaikais sąskaita namie. Jie vis neša savo piešinukus ir žaisliukus reikalaudami dėmesio, tad tokie paėmimai kartais kainuoja šiek tiek nervų.

Džiaugiuosi, kad mama vėl dirba. Tiesa, ne kas antrą dieną, o po kelias iš karto (pasitaiko ir savaitgaliais), tad interesantai namie priimami tik jau konkrečiai susitarus. Bet kuriuo atveju jai pačiai tai į naudą. Juo labiau, kad abu pasižadėjome mesti svorį per 2012 metus. Darbas stovint ir nuolatos pakeltomis rankomis jai tuos riebaliukus tirpdo… Kad taip man padirbėti kartais taip… :)

Grįžom į tuos metus, kai neturėjom vaikų ir rūpinomės tik savo darbais. Dabar reikia viską suderinti. Dabar jau tikrai esame normali miestiečių šeima ;)

Netradicinės Domus Lumina žaliuzės

No Comments

Kai man papasakojo, kiek ir kokių yra žaliuzių, nustebau. Domus Lumina darbuotojas Mindaugas visą valandą užsidegęs aiškino, kaip tos žaliuzės yra daromos, kaip kabinamos ir kokių jų iš viso būna. Seniau galvojau, kad žaliuzės tik ant langų namuose kabinamos, bet dabar jau aišku, kad tai tik viena iš populiariausių interjero detalių. Pradėti reiktų nuo to, kad žaliuzės yra interjero detalė. Ne lango apipavidalinimas, o interjero detalė, kuri namams turi suteikti jaukumo, kartais net šviesumo.

Ar žinote, kaip padaryti iš popieriaus „armonikėlę“? Tai tikriausiai labai paprasta. Tokiu pačiu būdu pagaminamos ir plisuotos žaliuzės. Speciali medžiaga su metaliniu sluoksniu yra suplisuojama (sulankstoma „armonikėle“, įveriama speciali virvutė ir viskas patalpinama į specialų profilį. Tokiu būdu gaunamos žaliuzės, tarp kurių juostelių nėra tarpų. Nepaisant to, jos gali būti suspaustos iki minimumo, nes gaminamos iš labai plonos medžiagos. Įdomu yra tai, kad jos gali būti įvairių formų – trikampio, rombo, trapecijos, net apskritimo. Aišku, tokios gaminamos pagal užsakymą. Domus Lumina darbuotojas pasakojo, kad tokie užsakymai būna gana reti, tačiau pasitaiko…

Domus Lumina parduotuvės prekiauja dar viena įdomia žaliuzių rūšimi – horizontaliomis žaliuzėmis išorės fasadui. Viskas čia logiška – žaliuzės padarytos iš lauko sąlygoms patvarių juostelių, kurios yra kur kas storesnės ir kietesnės, nei vidaus sąlygoms. Įdomu tai, kad jos ne tik sulaiko 80 procentų saulės šviesos, bet ir gali atlaikyti fizinius smūgius, pavyzdžiui su tokiomis fasadinėmis žaliuzėmis uždengto stiklo akmuo neturėtų išmušti. Kur tokios naudojamos? Puikiausiai tiktų mano svajonių name – pasyviame name, kuriame pietinės pusės fasadas paprastai būna didelis ir stiklinis. Vasarą jis galėtų sulaikyti saulės spindulius ir namai liktų vėsūs.

Žinojau, kad yra medinės žaliuzės, bet kad jų būna ir vertikalių, sužinojau pirmą kartą. Domus Lumina puslapyje yra daug gražių nuotraukų, kurios padėjo suvokti, kaip jos iš tikrųjų atrodo. Iš esmės nieko stebuklingo – normalius vertikalios žaliuzės, naudojamos kaip užuolaidos nuo lubų iki grindų, tik padarytos iš bambuko medienos. Keista, bet jos nerenka dulkių ir nuo drėgmės nesideformuoja. Tokios kaip tik būtų mediniuose namuose, kuriuose išlaikomas natūralaus medžio interjeras.

Domus Lumina reklamuoju šiaip sau. Man tiesiog džiugu, kad yra vadybininkų, kurie sugeba taip įtaigiai ir gražiai papasakoti. Šimtas metų man iki tų žaliuzių (pas mane kabo roletai), bet kai žmogus taip užsidegęs aiškina, su tokia aistra, tikrai negaliu nepaminėti. Pirkti nieko neskatinu, nes paprastai čia tik naujakuriams aktualu, kad užtiesalo nereikėtų kas kartą su langu prispaudinėti (teko ir man pačiam kažkada), tiesiog malonu sutikti savo srities profesionalą, kuris sugeba sudominti. Kažin, ar aš pats sugebėčiau taip apie savo darbą…

Mano svajonė – pasyvus namas

No Comments

Kuo arčiau Kalėdos ir naujieji metai, tuo dažniau leidžiu sau pagalvoti apie ateities planus. Kartais jie būna iš mokslinės fantastikos srities, o kartais visai į temą, tik reikia labai daug finansų. Šiasis metais pas manė jų nėra, bet kitais viskas gali pasikeisti, todėl svajoti galima jau dabar.

Taip veikia pasyvaus namo šildymo sistema

Viena iš mano svajonių – pasyvūs namai. Negirdėjote tokių? Paaiškinsiu trumpai. Pasyvus namas yra paprastas gyvenamasis namas tik be šildymo sistemos – radijatorių ir katilinės. Centrinės šildymo sistemos tiesiog jame nėra. Pasyvus namas per metus sunaudoja 15 KWh energijos į kvadratinį metrą. Čia per metus, o ne per mėnesį. Paprastas namas su centriniu šildymu – apie 120 KWh per metus. Skirtumas akivaizdus. „Projektų rengimo centras“ įmonės puslapyje prisikaičiau, kad viskas daroma gana paprastai – tiesiog ypatingas dėmesys skiriamas langų įrengimui, sienų ir stogo dangos apšiltinimui. Viskas įrengiama taip, kad oras į išorę neišeitų, o cirkuliuotų viduje iš kambario į kambarį naudojant rekuperacinę sistemą. Nežinau, ką tas žodis reiškia, bet kažkada man paaiškino gana paprastai.

Pietų pusėje yra įrengiami dideli trijų stiklo sluoksnių langai, tuo tarpu šiaurinėje pusėje langai būna maži arba iš viso jų nebūna, siekiant sumažinti šilto oro išėjimą į aplinką. Šalia namo pietinėje pusėje taip pat įrengiamas gana platus šaligatvis, nuo kurio dar ir atsispindi saulė žiemą. Kai šviečia saulė pro langą, kambario grindys yra šildomos, tad kambarys įšyla. kadangi oras yra varinėjamas iš vieno kambario į kitą per ventiliacinę sistemą, sušyla visi namai. Taip yra palaikoma reikalinga šiluma.

Pasyvus namas šilumą gauna ir kitais būdais – nuo elektros prietaisų. Visi elektros prietaisai skleidžia šilumą. Tai nebūtinai tik orkaitės ir viryklės, bet ir elektros lemputės. Tiesa, elektros instaliacijas pasyvūs namai paprastai turi labai išradingas ir gana brangias, nes naudojamos tik kokybiškos LED lemputės, kurios yra ekonomiškos ir ilgaamžės. Nors jų efektyvumas yra labai didelis, tačiau apie 20 procentų energijos šios lemputės vis dėlto atiduoda ne šviesai, o šilumai. Taigi, degant elektrai, veikiant kompiuteriui, skalbyklei ar mikrobangei į aplinką patenka šiluma, kuri dėl sandarių sienų į aplinką neišeina, o sušildo virtuvės orą, kuris per ventiliacijos sistemą patenka į visą namą.

Vonios kambarys yra ypatingas šilumos šaltinis, nes tekant karštam vandeniui ir maudantis labai daug šilumos atiduodama aplinkai. O kur dar džiovyklė („gyvatukas“) ir šildomos grindys? Pasyvūs namai šyla ir kai yra daug žmonių. Paprasta – žmogaus kūno temperatūra – 36 laipsniai, o kambaryje reikia palaikyti 21-23 laipsnių temperatūrą, taigi kambarys šyla net nuo žmonių buvimo. Reiškias žiemą reikia kviesti kuo daugiau svečių ir viską aprodinėti, ir namas pats sušils. Jis dar sušils ir nuo mano judrių vaikų, kurie jau dabar kambaryje dažnai taip žaidžia, kad mamai tenka perrengti, nes yra šlaput šlaputėliai. Va čia tai vaikščiojantys radijatoriukai :)

Įsirengus židinį ar stilingą krosnelę atsiranda dar vienas šilumos šaltinis šaltais žiemos vakarais. Malkų galiu parsivežti ir iš tėvų Tauragės rajone, nes jie kas metai jas kerta. Pasyvių namų projektai vis dar ruošiami Lietuvoje, jų nėra daug, bet kai turėsiu tiek pinigų, kad galėsiu juos įsigyti arba pasistatyti, jų tikriausiai bus daugiau.

Pasyvus namas paprastai labai domina dėl ekologijos pamišusius žmones. Aš toks nesu, bet man labai patinka ta idėja, kad nereikia labai daug išleisti šildymui. Išlaidos šildymui ir elektrai mane visada labiausiai gąsdina vos pagalvojus apie bet kokius namus. Pasyvūs namai atsirado Austrijoje ir Vokietijoje. Berods Lietuvoje jau yra pastatytas vienas toks namas, bet sprendžiant iš to, kad aktyviau pradėjo reikštis tokios įmonės kaip „Projektų rengimo centras“, greitu laiku galime tikėtis pagyvėjimo šiame reikale. Dujos nepigs, o naftos produktai tik brangs, o galų gale jų iš viso nebeliks. Tai atsitiks per artimiausius 10 metų. Taigi pasyviais namais reikia pradėti rūpintis jau dabar.

Taip atrodo pirmojo lietuviško pasyvaus namo projektas. Namas jau pastatytas ir yra Vilniuje, Gulbinuose.

Gražiai čia pasvajojau, ar ne? Kažkur skaičiau, kad pastatyti tokį namą (80-120 kv. m) Lietuvoje kainuoja apie 200-300 tūkstančių litų plius dar įrengimas koks 100 000, taigi ne tokia jau ir didelė prabanga.

Reklama:   lektuvu bilietai,   dienos akcija,   namu projektai Norite čia reklamuotis?