Kuo arčiau Kalėdos ir naujieji metai, tuo dažniau leidžiu sau pagalvoti apie ateities planus. Kartais jie būna iš mokslinės fantastikos srities, o kartais visai į temą, tik reikia labai daug finansų. Šiasis metais pas manė jų nėra, bet kitais viskas gali pasikeisti, todėl svajoti galima jau dabar.
Taip veikia pasyvaus namo šildymo sistema
Viena iš mano svajonių – pasyvūs namai. Negirdėjote tokių? Paaiškinsiu trumpai. Pasyvus namas yra paprastas gyvenamasis namas tik be šildymo sistemos – radijatorių ir katilinės. Centrinės šildymo sistemos tiesiog jame nėra. Pasyvus namas per metus sunaudoja 15 KWh energijos į kvadratinį metrą. Čia per metus, o ne per mėnesį. Paprastas namas su centriniu šildymu – apie 120 KWh per metus. Skirtumas akivaizdus. „Projektų rengimo centras“ įmonės puslapyje prisikaičiau, kad viskas daroma gana paprastai – tiesiog ypatingas dėmesys skiriamas langų įrengimui, sienų ir stogo dangos apšiltinimui. Viskas įrengiama taip, kad oras į išorę neišeitų, o cirkuliuotų viduje iš kambario į kambarį naudojant rekuperacinę sistemą. Nežinau, ką tas žodis reiškia, bet kažkada man paaiškino gana paprastai.
Pietų pusėje yra įrengiami dideli trijų stiklo sluoksnių langai, tuo tarpu šiaurinėje pusėje langai būna maži arba iš viso jų nebūna, siekiant sumažinti šilto oro išėjimą į aplinką. Šalia namo pietinėje pusėje taip pat įrengiamas gana platus šaligatvis, nuo kurio dar ir atsispindi saulė žiemą. Kai šviečia saulė pro langą, kambario grindys yra šildomos, tad kambarys įšyla. kadangi oras yra varinėjamas iš vieno kambario į kitą per ventiliacinę sistemą, sušyla visi namai. Taip yra palaikoma reikalinga šiluma.
Pasyvus namas šilumą gauna ir kitais būdais – nuo elektros prietaisų. Visi elektros prietaisai skleidžia šilumą. Tai nebūtinai tik orkaitės ir viryklės, bet ir elektros lemputės. Tiesa, elektros instaliacijas pasyvūs namai paprastai turi labai išradingas ir gana brangias, nes naudojamos tik kokybiškos LED lemputės, kurios yra ekonomiškos ir ilgaamžės. Nors jų efektyvumas yra labai didelis, tačiau apie 20 procentų energijos šios lemputės vis dėlto atiduoda ne šviesai, o šilumai. Taigi, degant elektrai, veikiant kompiuteriui, skalbyklei ar mikrobangei į aplinką patenka šiluma, kuri dėl sandarių sienų į aplinką neišeina, o sušildo virtuvės orą, kuris per ventiliacijos sistemą patenka į visą namą.
Vonios kambarys yra ypatingas šilumos šaltinis, nes tekant karštam vandeniui ir maudantis labai daug šilumos atiduodama aplinkai. O kur dar džiovyklė („gyvatukas“) ir šildomos grindys? Pasyvūs namai šyla ir kai yra daug žmonių. Paprasta – žmogaus kūno temperatūra – 36 laipsniai, o kambaryje reikia palaikyti 21-23 laipsnių temperatūrą, taigi kambarys šyla net nuo žmonių buvimo. Reiškias žiemą reikia kviesti kuo daugiau svečių ir viską aprodinėti, ir namas pats sušils. Jis dar sušils ir nuo mano judrių vaikų, kurie jau dabar kambaryje dažnai taip žaidžia, kad mamai tenka perrengti, nes yra šlaput šlaputėliai. Va čia tai vaikščiojantys radijatoriukai 
Įsirengus židinį ar stilingą krosnelę atsiranda dar vienas šilumos šaltinis šaltais žiemos vakarais. Malkų galiu parsivežti ir iš tėvų Tauragės rajone, nes jie kas metai jas kerta. Pasyvių namų projektai vis dar ruošiami Lietuvoje, jų nėra daug, bet kai turėsiu tiek pinigų, kad galėsiu juos įsigyti arba pasistatyti, jų tikriausiai bus daugiau.
Pasyvus namas paprastai labai domina dėl ekologijos pamišusius žmones. Aš toks nesu, bet man labai patinka ta idėja, kad nereikia labai daug išleisti šildymui. Išlaidos šildymui ir elektrai mane visada labiausiai gąsdina vos pagalvojus apie bet kokius namus. Pasyvūs namai atsirado Austrijoje ir Vokietijoje. Berods Lietuvoje jau yra pastatytas vienas toks namas, bet sprendžiant iš to, kad aktyviau pradėjo reikštis tokios įmonės kaip „Projektų rengimo centras“, greitu laiku galime tikėtis pagyvėjimo šiame reikale. Dujos nepigs, o naftos produktai tik brangs, o galų gale jų iš viso nebeliks. Tai atsitiks per artimiausius 10 metų. Taigi pasyviais namais reikia pradėti rūpintis jau dabar.
Taip atrodo pirmojo lietuviško pasyvaus namo projektas. Namas jau pastatytas ir yra Vilniuje, Gulbinuose.
Gražiai čia pasvajojau, ar ne? Kažkur skaičiau, kad pastatyti tokį namą (80-120 kv. m) Lietuvoje kainuoja apie 200-300 tūkstančių litų plius dar įrengimas koks 100 000, taigi ne tokia jau ir didelė prabanga.
