Taigi, klausimėlis už 10000 eurų – kur dėti vaikučius vasarą?
- Pas močiutę kaime? Gal kokį mėnesį…
- Į stovyklą? Savaitei, be to gana brangu…
- Namie? Nuo kompiuterio smegenys išvarvės tiksliai, o knygų likę vieni jie neskaitys nei garsiai, nei tyliai. Be to vienų vaikų namie palikti nelabai ir galima…
- Kieme? Ten jie galės mušti mažesniuosius, laužyti medelius, vos nepapuls po mašina, nudauš kaimyno mašinos veidrodėlį ir susiras naujų blogų draugų kompaniją… Brrrr, net plaukai pasišiaušė nuo tokios minties…
- Darbe pas tėtį ar mamą? Bingo! Galiu sau leisti, nes dirbu vienas. Mama irgi gali nors ir su išlygom…
Aišku, su darbu galima beveik atsisveikinti, nes vaikams nuolatos norisi bendrauti, ir jiems nė motais, kad rašai rimtą straipsnį ir greitai reikia jį nusiųsti… Čia slypi kita bėda – darbo efektyvumas sumažėja net 50%. Iš kur žinau? Labai paprasta pamatuoti. Per dieną parašau laisviausiai 4 straipsnius. Kai mano Laimonas ar Karolis lankosi pas mane darbe – daugiausiai galiu parašyti 2. Realistiškiausias variantas – 1 straipsnį. Štai tau ir darbingumas. Gerai, kad vasarą tiek daug darbų nėra (uždarbis, aišku, irgi mažesnis).
Kokia išeitis iš šios situacijos?
Deja, ji kol kas panaši į mokslinę fantastiką, nors užsienyje tai nesunkiai įgyvendinta. Vaikai vasarą galėtų praleisti mokykloje neformaliojo ugdymo pamokose. Jei pedagogai rengtų piešimo, dainavimo, futbolo, krepšinio, vaidybos, anglų ar rusų kalbos papildomas pamokas ar būrelius kas dieną, su mielu noru visur leisčiau ir liepos bei rugpjūčio mėnesiais jie abu keliautų į mokyklą. Mums vasarą tik mokyklos daržą reikėdavo valyti ir klasių sienas plauti (privalomai 2 savaites) prieš 20 metų. Tokios veiklos savo vaikams nenorėčiau, nors dabar atrodo, kad tai būtų visai į naudą. Bet piešimo ir rankdarbių ar šokių būreliai per vasarą vykti tikrai galėtų. Plius ekskursijos į tam tikrus objektus ir vietas. Autobusiukus mokyklos turi, tad galima už papildomus kelis eurus juos išleisti ir į dailės muziejų, ir į Europos parką, ir į planetariumą. Kažkur girdėjau diskusijas, kad reiktų prailginti mokslo metus. Tam nepritariu griežtai. Mūsų vaikai ir taip labai intensyviai mokosi, o abiturientai iš viso pas medikus po egzaminų atsiduria nuo psichinių sutrikimų. Gal geriau imti pavyzdį iš norvegų ir leisti vaikams truputį varnų ir balandžių paskaičiuoti vietoj 5 matematikos uždavinių? Aišku, kitų norvegiškų ekstremalumų privengti reiktų, tačiau neformalusis ugdymas vaikams visada yra įdomesnis, nei pratybų sąsiuviniai ir lenta.
Žodžiu, gali atsirasti dar vienas būdas vaikams neleisti nuklysti baisiais klystkeliais vasarą. Tik reikia tą krepšelį kažkaip kitaip padalinti, kad vaikai galėtų savo laisvalaikio vieta laikyti ir mokyklą, ne tik babos daržus su žirniais ir morkom…
