Mano asmeninis gyvenimas

Šiuo metu žmona užsiima kapitaliniu mūsų 1,5 TB talpos disko su šeimos nuotraukomis tvarkymu, todėl jau užtinkame tokių kadrų, kurie suspaudžia širdį ir sukelia juoką, bei sužadina prisiminimus. Niekada nesu niekam pasakojęs apie mūsų vaikų krikštynas. Laimono ir Karolio krikštynos buvo ypatingos. Štai keletas kadrų iš jų.

Taip, jie buvo krikštijami jau dideli. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtent tokio amžiaus buvo jų suvokimas apie pasaulį. Mūsų vaikams patinka „baliavoti“, gauti dovanas ir būti dėmesio centre. Ne paslaptis, kad ir tėtei irgi tai patinka, tad dėmesio išsireikalauti visi mokame itin originaliais būdais. Bet koks šeimos suirinkimas, balius ar šventė reiškia, kad visas dėmesys bus skiriamas jiems. Štai ir leidome savo berniukams pasijausti itin svarbiais. Jie pasijautė ir įsijautė!

Buvimas bažnyčioje jų niekada netrikdė. Tačiau ilgi pamokslai jiems neįdomūs. Pirmiausiai jie paklauso kokias 10 minučių, tada jau pradeda dairytis ir ieškoti, ką čia nuveikus. Įdomiai apsirengęs kunigas jiems atrodė tikrai egzotiškai, nes iki tol iš taip arti jo nebuvo matę. Labai didelį spūdį jiems paliko krikšto tėvų priesaika.

Nukrypstant į šoną, galiu pasakyti, kad vaikų ryšys su krikštatėviais yra labai stiprus. Tai patys laukiamiausi svečiai, apie kuriuos yra kalbama nuolat. Kartais vaikinukai net susiginčija, kuris krikšto tėtis yra geresnis, stipresnis, greitesnis… Krikšto mamos lieka nuošalyje, nes krikštatėviai – labai įspūdingos ir stiprios asmenybės, tikri vyrai, mokantys elgtis su vaikais. Dabar po poros metų galiu drąsiai teigti, kad ryšys su krikšto tėvais yra daug stipresnis, kai vaikas apie juos sužino jau būdamas sąmoningas, o ne nuolat kartojant tėvams „šis dėdė yra tavo krikšto tėvas“ arba „vadink šitą dėdę kūminu..“ (Kūminas – krikšto tėvas žemaitiškai).

Labiausiai mūsų Laimonui ir Karoliui patiko ne bažnyčia, o neoficialioji dalis – linksmybės sodyboje. Patį krikštynų balių nusprendėme atšvęsti gamtoje. Oras buvo nuostabus, kaip ir sodyba netoli Aukštadvario Trakų rajone. Ten vykome su nakvyne. Vaikams labai svarbu nakvoti ne namie, tad suteikėme tokį malonumą. Kas dėjosi sodyboje, buvo nerealu. Vaikai lakstė, kur norėjo, krikštatėvis padovanojo vandens šautuvus, tad jais buvo laistomi visi svečiai. Didelė erdvė ir judesio laisvė leido atsipalaiduoti ne tik vaikams, bet ir tėvams. Krikštynos – vaikų šventė, per kurią tėvų pečius dažniausiai slegia organizaciniai rūpesčiai. Čia mes jų turėjome labai nedaug.

Kaip ir per visas tradicines vestuves reikįjo rūpintis specialia krikštynų atributika. Tai krikštynų žvakės, speciali balta skraistė, simbolizuojanti tyrumą (reikalinga tik bažnyčioje ir per fotosesiją), nedideli stalo papuošimai, balionai. Gaila tada dar nebuvo paplitę pom-pomsai, tai pasipuošėme daugiausiai balionais ir girliandomis. Svarbiausias mūsų krikštynų atributas buvo palinkėjimų knyga ir pasižadėjimų kortelės, o taip pat su tuo susiję žaidimai ir dovanos, primenančios, ką kiekvienas turi padaryti. Taip pat leidome suaugusiems padaryti ilgą piešinį ant rulono popieriaus.

Kadangi vakarėlis buvo gamtoje, daug papuošimų neturėjome, tačiau šventinę atmosferą palaikė nuolatiniai žaidimai, linksmybės. Krikštynos būvo įspūdingos. Iki šiol iš spintos traukiame jų metu sudovanotas dovanas, kurios tada buvo kiek per sudėtingos. Pats faktas, kad gauni didžiulę dėžę dovanų vaikams jau buvo labai įspūdingas. Juo labiau, kad tokio amžiaus vaikams yra labai nesunku dovanas išsirinkti.

Malonūs tie prisiminimai apie Laimono ir Karolio krikštynas…

Kai turėsime dar vaikų, krikštysime juos kiek ūgtelėjusius. Tegul pajaučia tą šventę, tą atmosferą, kai jie yra svarbiausi. O svarbiausiai tegul iš karto užmezga ryšius su savo krikštatėviais, kad galėtų su jais artimiau bendrauti visą gyvenimą.

Pirmiausiai reiktų prisiminti vaikystę. Kai buvome maži, gimtadienis buvo didžiausia ir laukiamiausia šventė. Gal net labiau laukiama, nei Kalėdos, apie kurias paprastai prisimindavome vos tik atšalus orui, arba prakalbus apie žiemą. Tuo tarpu gimtadienis aptarinėjamas visus metus.

Paprastas naminis pyragas su žvakute nesumažina vaikų džiaugsmo ir šventinės nuotaikos.

Suaugusiajam nebėra to azarto, gimtadienio šventimas dažnai būna prievolė, o ne troškimas. Kokia gi čia šventė? Buvo 31, dabar 32, pasenome dar vienais metais… Vaikui tai didelis įvykis. Vaiko gimtadienis yra dar vienas žingsnis link suaugusiųjų pasaulio, kurio visi vaikai siekia. Taip tapimas iš keturmečio penkiamečiu yra be galo svarbus.

Todėl turėtume atsižvelgti ne tik į gimtadienio šventimo poreikį, bet ir į troškimus kuo greičiau tapti suaugusiu. Paklaustas, kodėl nori užaugti, mano paties sūnelis atsako, kad jam suaugus nebereikės klausyti mamos ir tėčio, galės daryti, ką nori ir turėti savo vaikučių. Laimučiui balandį sukaks 6 metai, kurie bus praleisti su mokyklos laukimu… Taip pat ir laukiant 7-jo gimtadienio. Ypač, kai kurie vaikai darželyje yra keliais mėnesiais vyresni ir su pasididžiavimu atsako į klausimą „kiek tau metų“ – „Man jau septyni…“

Kaip švęsime? Šiais metais jaunesniojo gimtadienis sutampa su Velykomis, tad labiau švęsime Karoliuko gimtadienį. Laimučiui teks pasitenkinti paprastu vakarėliu namuose arba kur vaikų žaidimo aikštelėje. Besaikis dūkimas per gimtadienį yra jiems natūralus dalykas.

Kodėl neužsakau teminio gimtadienio? Pavyzdžiui „Policijos Akademija“, kurį organizuoja Renginių Kalvės vyrukai. Manau, kad jie dar per maži, nes nesupranta policijos svarbos. Kol kas dūkti jiems yra kur kas įdomiau, tačiau tai tęsis tikrai neilgai. Kitais metais mūsų vaiko gimtadienis jau gali būti labai teminis. Dabar apsiribojam tik jiems gerai žinomais personažais – piratais, monstrais (mėgsta žaisti zombius ir Gąsdinimo šventę – Helouvyną). Iki kareivių, policininkų, šnipų jiems dar toli, nors aną dieną girdėjau ruošdamas vakarienę, kad žaidė kalėjimą. „Čik, tu dabar uždarytas. Čik, dabar tave išleidau. Dabar tu eik į kalėjimą…“ Reiškia policininkus ir banditus pradės žaisti labai greitai.

Tėveliai, pasistenkite savo vaikučiams padaryti šventinius gimtadienius. Kad ir nedaug tam pinigėlių galite skirti, bet ir 100 litų biudžetas gali sukurti nedidelę šventę visai šeimai. Svarbiausiai, kad būtumėte kartu, jei įmanoma, pasikviesti močiutes ir senelius, pusbrolius ir pusseseres. Mūsų vaikai yra pertekę žaislais, filmukais ir saldainiais. Tačiau jiems trūksta mūsų dėmesio. Mes, suaugusieji, esame baisūs materialistai. Svarstome, ar Lego konstruktorius už 30 litų nebus per pigus, gal reiktų pirkti tą, kur už 45? Vaikams tai bus tik konstruktorius, kurį įteiks tėtis ar mama, kuriuos jis mato tik 4 valandas per dieną. Jiems geriausia dovana yra dėmesys, pati šventė namuose ar kur kitur, o ne piniginė išraiška.

P.S. 4 valandas aš matau savo vaikus – 0,5 valandos ryte prieš darželį ir 3,5 valandos po darbo – nuo 18 iki 21.30, kai jie užmiega. Kartais užmiega anksčiau, reiškia matau nepilnas 4 valandas.

Lietuvos renginių organizatoriai, baikite rūkyti suktines iš supelijusio šieno, ir nelįskite į žemės ūkį, kuris ir be jūsų gerai gyvena… Nesiūlykite ūkininkams palinksminti jų kiaules rankomis ir liežuviu!..

Jei neaišku, kodėl čia aš taip pragydau, tai veizėkit. GoCrazy renginių organizatoriai pristato naują scenarijų, tik jis skirtas ne žmonėms, o kiaulėms. Pagal ES direktyvas, fermų savininkai turi gerinti kiaulių gyvenimo sąlygas – duoti joms ne tik subalansuoto maisto ir skanėstų, bet ir pasirūpinti, kad jos daugiau judėtų ir taip nenutuktų. Kiaulės daugiau juda, kai skamba muzika ir vyksta kažkokios atrakcijos. Štai jums ir nauja paslauga – vakarėlis kiaulėms.

Žmonės ten dalyvauti negali, tik gyvuliai, kurie vėliau bus paskersti ir suvalgyti. Tokio vakarėlio kaina – tikrai prabangi, tačiau kažin, ar atsiras koks gudruolis, kuriam šaus į galvą tokį renginį užsisakyti. Nors sakė, kad ūkininkai pinigų turi, po mėšlynus su Lexus džipais važinėja, tad kodėl gi nepaklausius ES ir nesuorganizavus savo kiaulikėms pramogų?..

Atrodo labai keistai ir juokingai Bet kai taip blogai, tai nieko kito nebelieka, kaip tik pasijuokti ir pasišaipyti iš valdžios…

Praskaidrino mano dieną. Jei manot, kad praskaidrins ir jūsų draugų – pasidalinkit nuoroda ant savo sienos http://gocrazy.lt/kiaulems

Šiandien vaikučių šventė darželyje. kadangi Laimonas ir Karolis – skirtingose grupėse, tai susitikti su Kalėdų seneliu jie galėjo atskirai. Mums tai visas pusdienis, daug nepadarytų darbų prieš šventes, tačiau tai niekis…

Atkreipėme dėmesį į Kalėdų senelį ir jo palydovą. Šiais metais Kalėdų senelį atlydėjo moteriškos išvaizdos klounas. Mes taip ir likom nesupratę – kur dingo snieguolė?..

Pradėjom svarstyti apie palydovus. Kokį kelią Lietuva renkasi?

Iš JAV atėjusios Kalėdinės tradicijos sako, kad kartu su Kalėdų seneliu dirba ir jam tarnauja maži žali elfai. Suomiai tai irgi pripažįsta – elfai yra Kalėdų Senelio pagalbininkai Laplandijoje.

Rusijoje Kalėdos švenčiamos kiek kitu metu ir kitaip, todėl Senelis Šaltis (Ded Moroz) turi žavią palydovę – Snieguolę, kartais ir nykštukus, kurie dažniau rengiasi raudonai, o ne žaliai, kaip vakarietiški elfai.

Olandijoje Kalėdų senelis vadinamas kiek kitaip – Sinterklaas ir jo palydovas yra juodaodis – Zwarte Piet – „juodasis Petras“. Taigi, olandai ir belgai turi savas Kalėdų tradicijas.

Tuo tarpu Lietuva pradėjo dvejoti ir vienais metais siunčia vieną personažą, kitais metais – kitą. Suprantu, kad snieguolė gali būti asocijuojama su sovietinės kultūros palikimu, nes Snieguolės personažas Vakarų Europos folklore nieko bendro su Kalėdomis ir Naujaisiais metais neturi, tačiau kodėl tada neturime elfų? Juk vakarietiškas folkloras tapo mums priimtinesnis.

Šiais metais darželyje pasirodė klounas. Vaikai, ypač mažesni, klouno ir Kalėdų senelio bijo, nes nemato tikrojo veido ir nuotaikų kaitos. Vaikai atrodė nustebę, kai klounas atėjo į salę.

Kas kitais metais bus? Karlsonas? Meškinas? Driežas? Cepelinas? Turbūt Naujametinis kiškis vietoj kiaušinių snaigėmis pasipuošęs?

Kur dingo tokios snieguolės?

Foto daryta prieš kelis metus tame pačiame darželyje Kalėdinio vakarėlio metu.

Gal jau laikas apsispręsti, kurioj mes pusėj? Ir vaikams suteikti šiokio tokio stabilumo, kad jie žinotų, kas yra Kalėdų senelio palydovai. Akivaizdu, kad klounai – gana prastas pasirinkimas.

Šiais metais sugalvojau padovanoti originalias dovanas savo šeimai. Norisi kažko tokio, ko negaliu nusipirkti parduotuvėje, o taip pat ir tokio, kad patrauktų dėmesį, užkabintų, sukeltų teigiamas emocijas. Galėčiau pa(si)dovanoti kosmetikos komplektuką už 30-40 litų. Tai būtų labai naudinga dovana man ir žmonai, tačiau ne vaikams. Be to ši dovanėlė būna nukišta į vonios kampą, kur jos niekas nepamatys. Reikia kažko kito.

Rankdarbiai yra laikomi geriausia dovana. Bėda ta, kad su savo darbais nesusitvarkau (o ir spintelės lentynos neturiu laiko sutaisyti – oppa gėda man! ), ką jau kalbėti apie kelias valandas rankdarbiams. Neturiu aš tos fantazijos, nėra kruopštumo, be to ir priemonių neturiu arba nežinau, kur sudėti…

Šiais metais teks pasinaudoti kitų žmonių pagalba. Rankdarbių kūrėjai yra tie žmonės, kurie padės. Dabar belieka tik išsirinkti, ko aš norėčiau – kažko iš veltinio, o gal numegstų? Gal rankų darbo lėlės, o gal paprasčiausios atvirutės? Kažin, kaip sureaguotų mano šeima, jei po eglute atsirastų rankų darbo sapnų gaudyklės arba kažkas išmarginto dekupažo technika? O jei ant šaldytuvo atsirastų rankų darbo magnetukas? Jį tai tikrai matytų visi… Gal dar ir kokių papuošalų galima surasti? Galimybių – begalės, tik reikia išsirinkti ir kreiptis į tuos, kurie tuo užsiima. Kažkas užsiima rankų darbo peilių gamyba, o kažkas nėriniai, karpiniais, vokais ar kitomis smulkmenomis, kuriomis galima pradžiuginti šeimos narius.

Šiais metais dovanas bus rasti sudėtinga, nes per darbus galo nesimato. Reikia uždirbti šventėms, apsivalgymui ir kelionėms pas babytę į kaimą. Darbas namuose atima nemažai laiko iš šeimos. Tikiuosi, kad ir tie rankdarbių kūrėjai taip pat užsiėmę, kaip ir aš pats. Juk dirbame panašiai – namuose, pagal individualią veiklą, SAU.

Pradedu teiravimosi maratoną, nes el. laiškas daug mano laiko nesuvalgo. Pasižiūrėsim, kokias dovanas padovanosiu. Gal net parašysiu apie jas vėliau, jei bus labai įspūdingos.

Nė vieno rankdarbių kūrėjo aš nepažįstu. Visus radau Versliukai.lt kategorijoje Rankdarbių Kūrėjai.

Šis puslapis leidžia pavieniams specialistams pasiskelbti apie savo paslaugas ir kuriamus rankdarbius. Beje, pats esu ten pasiskelbęs, kaip tekstų rašytojas Galite laikyti tai reklama, bet negaila reklamuoti žmonių, kurie dirba taip pat, kaip ir pats.

Ar jūs jau pasirūpinot savo šeimos Kalėdinėmis dovanomis?